O ši mano istorija, dėl kurios aš noriu išsiverkti ant Jūsų peties ir tuo pačiu dar pasiguosti, prasidėjo praėjusį penktadienį apie vienuoliktą ryte, kuomet aš sau žingsniavau Virbališkės taku po svarbaus susitikimo.
Taigi, pėdinu aš tuo taku linksmai namo ir matau, jog prie tame pačiame take esančios pradinės mokyklos Palangos komunalinio ūkio darbininkai pjauna žolę, bet taip jie ją pjauna ir dar su tokiu mini traktoriuku, jog pėsčiųjų take net sunku ką nors įžiūrėti per dulkių debesis, kuriuos jie kelia.
Man susidarė įspūdis, jog jie ne pjauna tą ir taip labai menkai paaugusią žolytę, o tiesiog purena dirvą. Viskas tvarkoje – darbus reikia atlikti, bet kaip būti man, kuris apsirengęs padoriai, noriu tiesiog švarus ir tvarkingas namus pasiekti? Kaip elgtis man?
Taigi, aš prieinu prie to mini traktoriaus vairuotojo ir mandagiai paprašau ir primenu, jog jis dirba pėsčiųjų take ir pačiu žmonių judėjimo piko metu, tai būtų miela ir malonu, jog jis tuos žmones ir praleistų, o ne nupraustų suodžių debesimi.
Bet tas darbuotojas po tokio mano prašymo taip įširdo ir taip siaubingai ėmė visa gerkle šaukti ir plūsti mane, jog aš pamatęs gretimai ant pėsčiųjų tako priparkuotą Palangos komunalinio ūkio mikroautobusą iš karto pasukau link jo, nes ant durelių yra tos bendrovės logotipas ir telefono numeris.
Tad aš per kokį pusantro metro priėjau ir bandžiau savo telefone surinkti tą nurodytą bendrovės numerį, o tas paklaikęs Palangos miesto tvarkytojas ėmė šaukti vėl ir plūstis, reikalauti, jog aš pasitraukčiau nuo automobilio, prie kurio aš net nesiliečiau, tiesiog stovėjau kokio pusmetrio atstumu aš nuo jo, todėl aš tam saulės nuvargintam žmogeliui paaiškinau, jog esu aš visgi viešoje vietoje. Be to, man niekas negali ir uždrausti stovėti ten, kur noriu.
Bet tas susipykęs su savimi ir aplinka žmogus tuomet nusikeberiojo nuo to savo agregato ir artėjo link manęs agresyviai gestikuliuodamas rankomis ir priėjęs mane bandė kelis kartus pastumti, šaukė ir visaip grasino.
Tai išgirdusi išėjo ir tos pradinės mokyklos direktorė. Aš jai paaiškinau esmę ir ji mane kuo puikiausiai suprato, bet mums bekalbant su ta direktore, vis laikas nuo laiko privažiuodavo ir tas pasibalnojęs traktorių veikėjas, ir įsiterpęs į mudviejų tarpusavio pokalbį, toliau plūdo mane, vadino psichiniu ir panašiai.
Tos mokyklos direktorė manęs net už tą Palangos komunalinio ūkio darbininką atsiprašė ir atsisveikino maloniai. Aš nupėdinau savo keliu toliau, bet nuėjęs jau gerokai tolėliau išgirdau ir vėl tą neprognozuojamą ir visiškai nesivaldantį Palangos tvarkytoją šaukiant ir, spėju, jog jis tuokart jau šaukė ant tos direktorės.
Noriu pažymėti, jog visą tą teritoriją, kurioje ir įvyko šis sveiku protu sunkiai suvokiamas incidentas, filmuoja vaizdo kameros, tad aš už savo žodžių tikrumą pasiryžęs net atsakyti.
Be to, paskambinau aš ir į Palangos komunalinį ūkį ir išdėčiau situaciją merginai, kuri atsiliepė tuo nurodytu telefonu ir ta miela mergina irgi atsiprašė ir apgailestavo, davė man to darbininko vadybininkės telefono numerį, kuri irgi pasirodė gan miela ir taip pat atsiprašė, pažadėjo nedelsiant atvykti į tą vietą ir viską išsiaiškinti.
Tad visos šios istorijos fone man ir norisi pasiteirauti, ar aš turiu teisę eidamas Palangoje išlikti švariu ir neiškeiktu Palangos komunalinio ūkio darbininko? O gal aš čia per daug įsisvajojau?
Visi nuolat šaukia, kad puiku, jog Palanga tvarkosi ir gal išties bet kada bus atokvėpis nuo to amžiais nesibaigiančio tvarkymosi padarinių, dulkių, suodžių, kuomet tiesiog bus galima atsikvėpti ir ramiai praeiti sau gatve, pasimėgauti akimirka?
Nes vos tik baigiasi vieni darbai, tuoj prasideda kiti ir taip amžinoji parengtis? Objektyviai pripažinsiu, jog Palangoje poilsiautojų tikrai pastarosiomis savaitėmis apstu, bet per šiuos karščius nejučiomis prisimenu tragediją išgyvenančią Graikiją, kurioje žmonės nuo ugnies stichijos gelbėjosi bandydami nusigauti link jūros.
O Lietuvoje, man regis, žmonės irgi gelbėjasi nuo karščio judėdami link jūros, bet Palanga juos visus pasitinka iškastomis pagrindinėmis gatvėmis, amžina statybų gausa ir miesto tvarkytojų įžūlumu bei nepagarba visiems, nes ne žmonės čia svarbiausias elementas, o darymas vardan to pačio darymo...
***
„Palangos komunalinio ūkio“ direktorius Gediminas Valinevičius atsiprašo skaitytojo už nemalonią situaciją. Taip pat prašo gyventojų supratingumo ir kantrybės tuo metu, kai miestas yra tvarkomas ir gražinamas.
„Gilintis, kas ką šioje istorijoje pasakė, nelabai neverta. Šis darbuotojas tvarkingai dirba jau keletą metų. Galiu tik apgailestauti, kad žmonės vienas kito nesuprato ir už jį atsiprašyti.
Tačiau norėčiau pakomentuoti kitą skaitytojo pastabą, kad Palanga pasitinka iškastomis gatvėmis. Jei mes kritikuojame darbą tik dėl darbo, tai norėčiau to piliečio paklausti, kas atsitiktų, jei mes bent savaitę nedirbtume? Turbūt Palanga paskęstų ir žolėse, ir šiukšlėse, o gatvės taptų nepravažiuojamos, jei jų neremontuotume.
Pliažuose mūsų žmonės dirba nuo penktos valandos ryto. Renkame šiukšles ir viską tvarkome, kad paplūdimys būtų paruoštas iki susirenkant pirmiesiems poilsiautojams. Tačiau žolės pjauti ramybės metu mes negalime.
Dieną negalime, nes žmonės vaikšto, naktį negalime, nes miega. Žolės pjovimo grafikus stengiamės derinti, tačiau norėtume paprašyti iš gyventojų supratimo. Mes turime tuos darbus atlikti, kad Palanga būtų graži ir tvarkinga.
Šiuo minimu atveju žolė buvo pjaunama su žoliapjove, kuri yra su surinkimo krepšiu, kuris negali išpurvinti praeivių. Toje vietoje takas nėra važiuojamoji dalis, žmogui praeiti tikrai galima“, – komentavo Palangos komunalinio ūkio direktorius G. Valinevičius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
