Turime du vaikus. Standartinė lietuviška šeima, netgi ne daugiavaikė. Už abiejų darželį per mėnesį sumokame 120 eurų. Vaikams valstybė kas mėnesį skiria 60 eurų (po 30 eurų vienam vaikui), už juos visus iš karto nuperkame mėnesiui vaistų, nes tokiame amžiuje vaikai daug serga.
Nuomai ir mokesčiams sumokame 500 eurų. Vasarą mažiau, dabar skaičiuoju rudenį-žiemą-pavasarį.
Manėme, maistui išleisime mažiau, nes abu vaikai penkias dienas per savaitę valgo darželyje. Bet po valgiaraščio pakeitimo (ačiū ministrui) jie grįžta neprivalgę ir maisto į namus perkame praktiškai tiek pat, kiek neleidžiant į darželį. Abu su vyru suaugę, valgome normaliai, dar reikia pasidaryti pietus į darbą. Tai 4 asmenų šeimai maistui išeina apie 400 eurų per mėnesį.
Buities priemonės, skalbikliai, kempinės, higiena, paketai, dantų pastos, šampūnai – dar apie 50 eurų. Degalai automobiliui ir viešojo transporto kortelės pildymas sudaro dar apie 80 eurų per mėnesį.
Jeigu reikia kur važiuoti skubiai (pvz., tėvukams ar vaikui sveikatos problema ir leki į ligoninę), o automobiliu tuo metu kitas išvažiavęs, prisideda ir išlaidos taksi. Apvalinam: transportui – 100 per mėnesį.
Kiekvieną mėnesį pasitaiko papildomų išlaidų ir rinkliavų. Pvz., vien pirkdami darželio nurodytas prekes rugsėjui abiem vaikams išleidome 50 eurų.
Kitą kartą reikia prisidėti prie darželio fondo arba pirkti vaikui gimtadienio dovaną, kostiumą darželio šventei, prisidėti prie kaimynų organizuojamos pertvarkos... Visiems tiems papildomiems reikalams – apie 50 eurų.
Skaičiuoju tas būtinąsias išlaidas – kas išeina? 1220 eurų. Galime verstis taupiau, nubraukim tuos 20 eurų, kad gražiau atrodytų. 1200 eurų per mėnesį.
Taigi, jeigu neperkame rūbų, nevažiuojame atostogų, neleidžiame vaikų į jokią papildomą veiklą, neiname į teatrą ar kiną, neperkame knygų ir nevalgome kavinėse, man ir vyrui pakanka uždirbti po 600 eurų. Viskas gerai, dauguma uždirba panašiai.
O ką daryti, jei visgi norisi kartais ištrūkti iš namų? Parodyti vaikams tegul ne Tenerifę, bet bent Molėtų observatoriją? Skaityti ne tik naujienas internete, bet rinkti mėgstamo rašytojo knygas? Žiūrėti ne bukus serialus, o tikro dramos teatro spektaklius? Ar net į operą kartą per pusę metų nueiti? Ką daryti, jei rūbus nori pirkti ne po trijų skalbimų suplyštančius, o geros medžiagos?
Visais tais atvejais liksi nesuprastas. Valgyt užtenka ir džiaukis, kiti ir tiek neturi. Esu dėkinga, kad galime nevėluoti su darželio mokesčiais, valgyti visiems pakanka ir susirgus turime vaistų. Vertinu tai.
Bet tada nesakykite, kad Lietuva bukėja ir toliau savo nosies nemato. Nes net vienam norint nueiti į teatrą reikia 20-40 eurų bilietui. O dviese ir dar – prabanga! – po pyragėlį su kava per pertrauką – kainuos ir visą šimtą.
Buka, serialus vėpsanti, knygų neskaitanti, pasauliu nesidominti, viskuo nepatenkinta, pilka tauta. Matau, jog ir valdžia mus taip vertina. Atleiskite už įžūlumą, bet kokias paliekate mums galimybes gyventi visavertiškai?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
