Būstą su parama pasistatyti svajojusi pora tokių sąlygų nesitikėjo

Daugelis apie tai žino iš nuogirdų, o mes su vyru susidūrėme ir pamatėme, kaip yra iš arti. Jau nuo praeitų metų prasidėjo kalbos apie galimai atsirandančią paramos programą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose.

 Jauna šeima papasakojo, kaip jiems sekėsi gauti valstybės paramą būstui regione.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
 Jauna šeima papasakojo, kaip jiems sekėsi gauti valstybės paramą būstui regione.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 15, 2018, 10:07 AM, atnaujinta Oct 15, 2018, 10:40 AM

Nusprendė keltis į regioną

Su pirmais gandais atsirado daug besiviliančių, kad tokia programa bus paleista. Daugybė jaunų šeimų, ir tame tarpe aš su vyru, nudžiugo sužinoję, kad programa patvirtinta ir pradės veikti nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Valio, pagaliau valdžia daro kažką realaus! Juk tai reali pagalba šeimoms ir paskata tvarkytis savo gyvenimą Lietuvoje. Buvome labai laimingi, kad tai iš tiesų vyksta, kad gyvenimas Lietuvoje, atrodo, gerėja. 

Šios paramos esmė yra tokia: Jauniems žmonėms (šeimoms), kurių amžius yra iki 35 m., Valstybė subsidijuoja dalį banko paskolos pirmojo būsto įsigijimui arba statyboms. Paramos programos sąlygose nurodyta, kad šeimos nariai negali būti turėję nuosavybės teisę į būstą iki šiol. Svarbus momentas ir tas, kad pagal šią programą įsigyjamas arba statomas būstas turi būti ne didmiesčiuose, o regionuose.

Visa paramos esmė ir tikslas toks, kad jaunos šeimos būtų skatinamos kurtis ne miestuose, o kaimuose ir miesteliuose, dirbti ten, galbūt kurti ūkius ar verslus – žodžiu, kelti regionų ekonomiką. Juk regionai daugumoje stagnuoja ir yra labiausiai nukentėję nuo masinės emigracijos. Žodžiu, mintis faina ir priemonė – gera. Valstybė šeimoms subsidijuoja 15 proc. nuo paskolos (maksimali 87 000 Eur), jeigu šeima neturi vaikų; 20 proc. – jeigu yra vienas vaikas; 25 proc. – jeigu yra du vaikai ir 30 proc., jeigu trys ar daugiau. 

Mums su vyru prieš du mėnesius gimė mūsų pirmagimė dukrytė, taigi, mums būsto klausimas tapo kaip niekad aktualus. Svarstėme pirkti būtą Vilniuje, ten, kur gyvename dabar. Tačiau ši paramos programa mus iš tiesų privertė viską pergalvoti. Jeigu mes imame paskolą 87000 Eur, tai valstybė už mus bankui padengs 17400 Eur mūsų paskolos. Čia tai rimta pagalba jaunai šeimai! Todėl nusprendėme, kad norime pasinaudoti parama, pasistatyti namą Kaišiadorių rajone ir įsikurti mažame miestelyje, ten dirbti ir auginti vaikus. 

Paraiškos paramai buvo priimamos nuo rugsėjo 1, todėl mano vyras sėdėjo prie kompiuterio jau rugpjūčio 31 naktį ir laukė, kai galės užpildyti paraišką internetu. Po 00:01 Lietuvos laiku, rugsėjo 1 SPIS sistemoje jau buvo galima pildyti paraišką. Matyt, daugybė žmonių bandė prisijungti vienu metu ir būti pirmais užpildžiusiais paraišką, todėl sistema lūžinėjo ir lūžinėjo. Galiausiai, mums pavyko paraišką užpildyti po 4 valandų, t.y. 4 valandą ryto.

Tik pradėję pildyti paraišką mes susidūrėme su pirmu absurdiškumu – formoje reikėjo nurodyti planuojamo įsigyti būsto tikslų adresą, arba adresą, kur bus statomas būstas (namas). Kur šitoje vietoje yra logika? Mes dar negavome paramos patvirtinimo, tai apie kokį čia adresą gali eiti kalba? Kai, arba jeigu mums praneš, kad galime pasinaudoti parama, tuomet mes ir ieškotume, ką pirkti ar kur statytis. Mūsų atveju gaunasi absurdas, nes norime statytis namuką.

Tai reiškia mes iš anksto turime būti nusipirkę sklypą, kad galėtume tą adresą nurodyti formoje? Bet juk jeigu mes negauname paramos, tai kam mums tada tą sklypą pirkti? O kiti žmonės kaip gali nurodyti adresą objekto, kurį nori įsigyti? Jeigu, pavyzdžiui, tą būstą savininkas jau bus pardavęs, kol žmonės lauks atsakymo dėl paramos? Visiškai prasilenkta su logika. Suprasčiau, kad nurodai savivaldybę ar gyvenvietę ir tiek...

Taigi, pamačius tokią kliurką mums viduje jau sukirbėjo nerimas. Pradėjome nerimauti, kad tokia pradžia nieko gero nežada, tačiau labai vylėmės, kad viskas bus gerai ir nugalės sveikas protas (ministerijoje dirbančių žmonių, kurie ir ruošė šios programos taisykles).

Laiko apsispręsti nedaug

Labai sekėme visą informaciją, susijusią su programa, ir jau netrukus internete pasirodė naujienų. Paramą nori gauti vos ne 10 kartų daugiau šeimų nei valstybė skyrė pinigų. Tuomet skaičiau, kad SAM ministras Linas Kukuraitis pasirašė dokumentą, kad būtų skirta dar keli papildomi milijonai eurų, kad daugiau norinčių galėtų gauti valstybės paramą. „Bravo, čia tai žmonių ministras“, – galvojau aš.

Po kurio laiko gavome patvirtinimą SPIS sistemoje, kad mūsų paraiška priimta ir patenkinta. Valio! Tai reiškia, kad turime eiti į bankus ir prašyti paskolos. Jeigu bankas mums duoda 87 000 paskolą būsto statyboms, tuomet valstybė bankui perves mūsų subsidiją.

Tuomet išlindo antra yla iš maišo. Ne tokia baisi, bet vis tiek. Pasirodo, gavę pažymą, su ja į banką turime ateiti per 15 dienų, nes vėliau ji bus anuliuota ir prarasime galimybę gauti paramą. Koks biurokratas sugalvojo tą 15 dienų? Juk tai yra visiškai neprotingas terminas.

Galima būti užsienyje 15 dienų, sirgti gulint lovoje arba net apsisprendimui ir pamąstymams gali prireikti daugiau laiko. Galiausiai, į banką dėl būsto paskolos irgi nepakliūsi tą pačią dieną, todėl prisidės dar kelios papildomos dienos. Vienintelis logiškas paaiškinimas yra tas, kad tiesiog daroma žmogui kuo mažiau patogumų. 1-2 mėnesių terminas, manau, visiems žmonėms tiktų ir nekeltų diskusijų.

Prasilenkia su logika

Toliau – geriau. Bendravome su abiem bankais, kuriuose galima gauti paskolas pagal programą: „Laba diena, mes norime pasistatyti namuką regione, nes turime pažymą, kad mums būtų skirta parama“. Bankai sako: „Gerai, bet ar turite sklypą, statybos leidimą? Būtų dar geriau, jeigu statyba jau yra vykdoma ir mes galime įvertinti esamą turtą (sklypą, namo dėžutę)“. Ką? Juk mes statysime namuką regione tik tuomet, jeigu mums patvirtins ir suteiks paramą. Bet subsidiją mums suteiks tik jeigu bankas mums suteiks paskolą.

Tačiau kam mums dabar sklypas, projektas ir pamatai, jeigu mes galbūt išvis paramos negausime ir gyvensime Vilniuje po senovėj? Su logika vėl prasilenkta. Galvojant hipotetiškai, jeigu mes jau turėtume sklypą ir patvirtintą statybų projektą su leidimu – mūsų nereiktų skatinti keltis į regioną, nes mes jau būtume ten, reiškia tai būtų tiesiog paprasčiausia parama statyboms – „šiakit statyboms pinigų, kad jau pradėjote statyti“. 

O juk paramos programos esmė yra kitokia! Na, gerai, o jeigu mes imsime dabar ir nusipirksime sklypą, greitai suprojektuosime namą ir gausime statybos leidimą? Bankas sako: „Gerai, bet tik jei suspėsite per 2 mėnesius nuo šiandien“. Vėl – „Ką?“.

Net jeigu norėtume ne statytis, o pirkti pastatytą butą ar namuką – per 2 mėnesius būtų labai sunku rasti gerą variantą (nebent labai pasisektų). Taip, tai irgi yra viena iš absurdo logika pagrįstų ministerijos parengtų programos taisyklių – šeima turi gauti teigiamą paskolos atsakymą iš banko per 2 mėnesius.

Kad įsivaizduotumėte, sklypo dokumentai tvarkomi 3 mėnesius, namas projektuojamas ir statybų leidimas gaunamas per 3-6 mėnesius. Tai apie ką mes kalbame? Kodėl paramos programoje teigiama, kad parama galioja ir statantiems pirmąjį būstą?

Nori statyti patys

Man tai yra skaudus melas ir sudužusios viltys. Norėdami viską iškamantinėti, klausiame bankininkų, kas būtų, jeigu, tarkime, mes būtume iš anksto turėję sklypą, projektą ir leidimą. 

Ogi tuomet mes turėtume susirasti rangovą, kuris mums pastatytų visą namuką už visą paskolos sumą! Tai reiškia, kad patiems jokių darbų daryti negalima, viskam reiktų samdytis firmą. Visus 87 000 tūkstančius bankas pervestų statybų rangovui tiesiai į sąskaitą. O jeigu šeimoje yra statybininkas? Kodėl žmonėms negalima sutaupyti ir pasidaryti patiems, ką jie moka padaryti? 

Aš suprasčiau, jeigu bankas reikalautų, kad bent 50 proc. darbų būtų daromi rangovų (stogas, pamatai ir pan), tokiu būdu jie būtų garantuoti, kad namas bus tvarkingai pastatytas ir likvidus. Tačiau jaunoms šeimoms, kurioms reikia paramos pirmam būstui, neleisti sutaupyti atliekant kai kuriuos statybų darbus (pvz dažymas, laminato dėjimas) patiems? Kažkas šeimoje gal turės langų meistrą, kažkas stogo ir t.t. 

Atrodo, viskas daroma dėl bankų ir dėl statybininkų, bet tikrai ne dėl jaunų šeimų. Mūsų valdžia vėl pasirodė, kad geriausiai moka sekti pasakas ir kad nors vieną kartą negali padaryti kažko sąžiningai ir nuoširdžiai dėl žmogaus. Mūsų šeimai ir daugeliui kitų buvo suteikta viltis, ir tuomet sudaužyta į šipulius. Tokia programa ir sistema, susidūrus su ja gyvai, turi priešingą efektą nei sumanytą – kelia norą gyventi ten, kur valdžia žmonių ne tampo už ausų.

***

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame komentare pabrėžia, kad programa yra tęstinė ir nesibaigia 2018 metais. Tai reiškia, kad šeimos gali pretenduoti į subsidijas pirmam būstui regionuose (pirkti arba statytis) ne tik šiais metais, bet ir vėliau. Todėl jauna šeima turi laiko apsvarstyti, kokio būsto norėtų, kuriame regione palankiau įsikurti, ar jai patogiau būstą pirkti ar statytis.

„Iš tiesų pildant prašymą valstybės subsidijai reikia nurodyti planuojamos pirkti nuosavybės arba sklypo, kuriame būtų statomas būstas, adresą. To reikia siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems prašymams (kai nieko pirkti neplanuojama), nes jeigu šeima atitinka visus kriterijus, paprastai rezervuojamos valstybės lėšos ir kitos šeimos jau į jas pretenduoti negali.

Adresas gali būti keičiamas. Tačiau planuojamos pirkti ar statytis nuosavybės adresas gali būti keičiamas iki tol, kol suformuojama pažyma. Tai reiškia, kad jeigu šeima nusižiūri tam tikrą nuosavybę, bet savininkas ją parduoda kitai šeimai arba iš viso nusprendžia nebeparduoti, į valstybės subsidiją pretenduojanti jauna šeima gali susirasti kitą nuosavybę ir jai tereikės pakeisti adresą (šeima keisdama adresą nepraranda eilės).

15 kalendorinių dienų terminas duodamas šeimai susisiekti su kredito davėju (banku ar kredito unija). Jeigu vienas šeimos narys serga, tikėtina, susisiekti su kredito davėju ir susitarti dėl susitikimo gali kitas jaunos šeimos narys. Blogiausiu atveju, galima oficialiai įgalioti kitą asmenį, kad jis atstovautų jaunos šeimos interesams ir susisiektų su kredito davėju.

Toliau deryboms su kredito davėju (banku, kredito unija) suteikiami 2 mėnesiai.

Per tą laiką jauna šeima aptaria su banku ar kredito unija sąlygas, kuriomis kreditas gali ar negali būti suteikiamas. Paprastai, norėdama gauti kreditą šeima/asmuo turi turėti ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą (gali būti didesnis), kredito davėjas gali prašyti įkeisti kitą turimą turtą. Kredito davėjas paprastai remiasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingo skolinimosi nuostatai ir atsižvelgia į riziką, vertina, ar šeima bus pajėgi grąžinti kreditą, kokia jos kredito istorija, ar planai statytis namą net ir su valstybės subsidija yra realūs.

2 mėnesiai sudaryti kreditavimo sutartį numatyti dėl to, kad derybos tarp šeimos ir kredito davėjo nevyktų neribotą laiką (tokiu atveju valstybės subsidijomis negalėtų pasinaudoti kitos šeimos).

Reikia pažymėti, kad valstybės subsidija išmokama tik tuomet, kai namas būna jau pastatytas. Tokia taisyklė priimta siekiant užkirsti kelią netikslingam valstybės lėšų naudojimui. Teisės aktai, reguliuojantys finansinę paskatą, leidžia statytis būstą rangos ir ūkio būdu. Tai reiškia, kad jauna šeima gali samdyti rangovą arba atlikti tam tikrus darbus pati“, – teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komentare.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: prezidentiniai debatai ar parodija?