Apleistose kapinėse bijojo paslaptingos moters – po akistatos dabar daro tą patį

Turbūt viena iš liūdniausių metų dienų yra Vėlines. Parduotuvės pilnos žvakių, o turguje galima pasiklysti tarp daugybės puokščių už nežmoniškai dideles kainas. Ir visa tai nugula mūsų dideles ir mažas kapines bei kapinaites. 

Apleistus kapus lankančios moters istorija sugraudina.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Apleistus kapus lankančios moters istorija sugraudina.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Apleistus kapus lankančios moters istorija sugraudina.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Apleistus kapus lankančios moters istorija sugraudina.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Donatas

Nov 1, 2018, 10:09 AM, atnaujinta Nov 1, 2018, 11:31 AM

Gyveno šalia kapinių

25 metus gyvenau šalia mažų miestelio kapinaičių, kurios dabar yra jau uždarytos. Kapinaitės senos, skaičiuojančios savo antrąjį šimtmetį. Ši vieta turi savotišką aurą ir paslaptingumą.

Turbūt visi esame girdėję šiurpių istorijų, po kurių gyventi netoli kapinių nebesinorėdavo. Aš jų irgi esu prisiklausęs į valias, tačiau visada galvojau, kad visos bauginančios istorijos yra tik žmonių pramanai. Taip galvoju iki šiol, todėl noriu papasakoti istoriją, kuri puikiai iliustruoja, kokios didelės baimės akys gali būti. 

Kadangi augau prie kapinių, aplankyti savo močiutės kapo nueidavau ne tik per Vėlines. Šalia buvo nemažai apleistų, krūmais apaugusių kapų. Bet per Vėlines kažkas juos visus puošdavo, nuolat palikdavo degančią žvakę ir įsmeigtą kryželį. 

Paslaptinga moteris

Miestelyje sklido kalbos, kad apleistus kapus senose kapinaitėse lanko paslaptinga moteris, nuo žmonių slepianti savo veidą. Žinoma, tuo metu buvau vaikas, o tarp vaikų nuolat sklido visokios legendos ir pramanai. Vieni kitus gąsdindavome, kad tą dieną pasirodydavo pamirštame kape palaidotos moters vėlė... 

Suprantama, tokios kalbos įelektrino vaiko fantaziją. Vieną Vėlinių vakarą atėjau pasimelsti prie močiutės kapo ir uždengti žvakutės. Man pasilenkus prie kapo pajutau ant peties kažkieno uždėtą ranką.

Labai išsigandau. Atsisukęs pamačiau paslaptingą garbaus amžiaus moterį. Klykdamas ne savo balsu pabėgau. Net nepažvelgiau įdėmiau, kas ji tokia ir neklausiau, ko norėjo. Baimė buvo didesnė už smalsumą. 

Apie įvykį nepasakojau niekam, nes nenorėjau būti palaikytas nestabiliu jaunuoliu. Kai eidavau pro kapines, ties ta vieta visada iš baimės net šiurpas nukratydavo. 

Po šio įvykio praėjus metams, per kitas Vėlines lankant močiutę prie apleisto kapo vėl pamačiau tą pačią baltai apsirengusią moterį, ji buvo nusisukusi, tad jos veido nemačiau. 

Galvoje perbėgo mintis pabėgti, nežinomybė ir šiurpios istorijos buvo įvariusios daug baimės, bet susilaikiau. Nedrąsiai priėjau ir pasisveikinau. Tikėjausi visko. Bet atsisukusi į mane pažvelgė gilių, jautrių akių moteris, kurios galvą puošė balti plaukai. 

Istorija sugraudino

Pasirodo, ji kiekvienais metais lanko šias kapinaites, kuriose yra palaidota jos sesuo. Visi jos giminės arba patys mirę, arba tiesiog gyvena labai toli. Kalbantis baimė išgaravo. Baimę pakeitė gailestis.

Nepažįstama moteris pasakojo, kad visos šeimos seserys buvo išblaškytos po karo, prisiminimai išblukę. Todėl tik po daugelio metų, visai nesenai iš mirštančios giminaitės sužinojo apie mirusios sesers kapo vietą.

Kuriame apleistame kape sesuo yra palaidota, moteris tiksliai nežinojo. Antkapiai išblukę, samanomis apaugę. Todėl žvakeles uždegdavo ir kryželius palikdavo ant kiekvieno apleisto kapinaičių kapo. 

Tik, nežinia, kiek sveikata dar leis. Kai numirs, apgailestavo moteris, šių kapų niekas nebelankys ir nebeprižiūrės. Negalėjau tiesiog stovėti ir būti abejingu. Pasižadėjau, kad kiekvienais metais prieš Vėlines, jei moteris nebeateis, uždegti žvakutes ant visų apleistų kapų, kur viename jų ilsisi ir jos sesuo. 

Moteris nusišypsojo, nes būtent to ji norėjo manęs paprašyti, kai pabėgau nežinia ko išsigandęs... 

Po šio susitikimo praėjus keleriems metams kapinaitėse paslaptinga moteris nebepasirodė. Todėl su šeima tęsėjau pažadą ir nupirkęs žvakučių per kiekvienas Vėlines uždegdavau ant visų apleistų senųjų kapinaičių kapų. Nors tų mirusiųjų jau niekas iš giminių nebelanko, tačiau lai jie nelieka pamiršti.

 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.