Mylimojo smurtas
Ši jauna mergina, apie kurią ruošiuosi papasakoti, yra mano mirusio brolio vienturtė duktė. Mano dukterėčia nėra labai graži, ji apkūni, turėjo akies patologiją, tačiau tai nesutrukdė jai pastoti labai anksti – 20-ties metų.
Pagimdžius ji ištekėjo už savo sūnaus tėvo, jaunuolio iš gūdaus kaimo. Kuris nesureikšmino santykių su naivia, neišvaizdžia mergaite ir tikėjosi ištrūkti iš kaimo į miestą, kuriame yra daugiau galimybių ir dirbti, ir bimbinėti kitų žmonių sąskaita.
Mano dukterėčios tėvai buvo prieš jų santuoką, nes matė, koks suktas yra tas jaunuolis. Bet po kilusio didžiulio ginčo nusileido ir priėmė į šeimą. Ir ne tik kad priėmė, bet ir įvairiai rėmė bei padovanojo jiems atskirą nedidelį butuką, užrašytą dukros vardu.
Praėjus keliems mėnesiams po vestuvių mano brolis mirė. Ir jaunuolis pakėlė galvą. Jis pradėjo skriausti mano dukterėčią, mušti ir visaip užgaulioti. Mergina ilgą laiką slėpė nuo mamos mėlynes, kol vieną dieną netyčiai vis dėlto pamatė pati, kai atėjo į svečius neperspėjusi.
Galima įsivaizduoti, koks tada kilo skandalas. Mano brolienė didžiai susijaudinus, kad jos vienturtę dukrą skriaudžia kažkoks nevykėlis, surinko jo daiktus ir išmetė į laiptinę uždraudus jam net per žingsnį artintis prie savo dukros ir anūko.
Kai jau atrodė, kad problema išspręsta, mano brolio žmona netikėtai sužinojo, kad jos dukra priėmė tą mušeiką atgal... Brolienė dar bandė dukrai paaiškinti, kokią klaidą ji daranti, bet toji liepė nesikišti į jos šeimą ir negadinti jos gyvenimo. Mamai buvo sunku priimti tokį jos sprendimą. Mergina gi nėra kvaila. Ji dirba slaugytoja ligoninėje. Kodėl ji nesupranta, kad ne mama gadina jos gyvenimą, o vyras smurtautojas? Neaišku…
Tas kuilys, kitaip tokio vyrą negalima pavadinti, įsidrąsino tiek, kad net pradėjo kelti ranką ne tik prieš savo žmoną, bet ir prieš savo uošvę – mano brolienę… Ta net kartą iškvietė policiją. Bet dukra pareikalavo iš mamos atsiimti pareiškimą iš policijos, nes kitu atveju ji neleisianti matytis su anūku. O anūką mano brolienė myli už viską labiausiai…
Bandė protinti dukterėčią
Išgirdus šią šeimos istoriją nutariau įsikišti ir aš. Pabandžiau susisiekti su savo dukterėčia ir labai gražiai paaiškinau, kokią klaidą jį daranti. Kad šitas kuilys niekada nesiliaus ją skriaudęs.
Kad ji taip ir pragyvens visą gyvenimą nelaiminga, nes dažniausiai tokie vyrai nepasikeičia, o su amžiumi tik sužvėrėja. Kad sūnus, matydamas tokį tėvo elgesį, ir pats užaugs žvėrimi. Skriaus ne tik kitas moteris, bet ir ją pačią. Bet mergina liko kurčia… Ji pasiteisino, kad pati kalta dėl smurto ir kad vyras ją muša iš meilės, norėdamas padaryti iš jos tobulą žmoną…
Pabendravus su ja taip ir nesupratau, kaip tokia jauna moteris gali šitaip kvailai mąstyti. Jei aš turėčiau nuosavą būstą, darbą, mamą, kuri pasiruošusi padėti, joks vyras nedrįstu ant manęs ne tik kad rankos, bet net ir balso pakelti! Jis man jau tą pačią dieną, vos palietus mane pirštu, skristų virš miesto kaip fanera virš Paryžiaus. O čia… Nesuprantu.
Išdavė brolio paslaptį
Atsakymas atėjo netikėtai. Brolienė prisipažino, kad jos dukros elgesyje yra ir jos kaltė. Pasirodo, mano amžiną atilsį brolis irgi smurtavo prieš ją ir skriaudė ne tik ją, bet ir savo dukrą… Skriaudė taip stipriai, kad net buvo trumpam izoliuotas nuo šeimos.
Buvo nemalonu ir netikėta sužinoti tokį faktą apie savo brolį… Niekada nemaniau, kad jis galėtų šitaip pasielgti. Mus vaikystėje irgi skriaudė tėvas, nors visada sakydavo, kad niekada nepakeltų rankos prieš savo žmoną ir vaikus, o čia tokie dalykai dėjosi… Protu nesuvokiama…
Aš, be abejo, pasiteiravau, kodėl brolienė šitaip ilgai slėpė smurtą nuo mūsų. Ji atsakė, kad bijojo. Mano brolis būtų ją visai užmušęs, jei ji mums prasitartų, kas dėjosi jų šeimoje. Jis norėjo kitų akyse būti geresniu nei buvo iš tiesų.
Mano komentaras buvo trumpas. „Tai štai kodėl, – sakau, – tavo dukrytė kenčia smurtą. Turbūt tas išgama ir ją įbaugino. Pasakė, kad užmuš ir ją, ir vaiką, ir tave. Reikia jai padėti suvokti, kad jis nieko neužmuš, kad tai tik gąsdinimas. Nes jei tu dabar nenutrauksi šios smurto grandinės – ji tęsis amžinai. Mano tėvas mus mušė, mano brolis jus mušė, tavo dukrą vyras muša, ir tavo anūkas skriaus savo šeimą. Ar tu supranti, kokia bėda jums gresia?“
Ji supranta. Bet pakeisti nieko negali… Dukra kurčia jos kalboms.
Neparduokite jaunystės
Po kurio laiko mes ir vėl susisiekėme su broliene, ir aš sužinojau, kad dukterėčios šeimoje niekas taip ir nepasikeitė. Vyras ir toliau ją skriaudžia, 5-metį sūnų net buvo palikęs vieną namuose kelioms valandos, ir tas vargšas net apsišlapino iš baimės. Ir vienintelė mano brolienės versija šį kartą buvo ta, kad tas kuilys, matyt, lovoje nepakeičiamas. Kitos priežasties, kodėl dukra kenčia smurtą, ji jau nemato.
Merginos, moterys, nesileiskite skriaudžiamos! Negyvenkite su kandžiulnikais! Supraskite, kad žmogus, kuris jus skriaudžia, yra nenormalus iš prigimties! Nepamirškite! Ne jūs nenormali! Jis! Ligonis, kuris smurtu nori padidinti savo menką savivertę!
Ir, žinokite, toks niekada nepasikeis! Jo pažadai nieko verti! Pasaulyje yra daugybė gerų, jautrių, nuostabių vyrų, kurie myli moteris su visais trūkumais ir privalumais. Tik reikia duoti jiems šansą. O kol jūs gyvenate su smurtautojais, tokio šanso negali būti iš esmės.
Merginos. Jaunystė tik viena. Neparduokite jos tiems, kas to nevertas! Ypač taip pigiai...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
