Estams dirbantis lietuvis pasakė, ką tolimi kaimynai iš tiesų mano apie mus

Dirbu estiškoje įmonėje Lietuvoje, esu susipažinęs su tuo, kas dedasi Lietuvoje.

 Estams dirbantis lietuvis pasakė, ką iš tiesų mūsų tolimi kaimynai galvoja apie mus.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
 Estams dirbantis lietuvis pasakė, ką iš tiesų mūsų tolimi kaimynai galvoja apie mus.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vaidotas

Jan 24, 2019, 12:59 PM, atnaujinta Dec 20, 2019, 2:17 PM

Kai darbdaviai sako, kad nėra darbuotojų, tai išverčiant reiškia, kad nėra darbuotojų dirbti už mažą algą, nors jų pačių pelnas kyla dažnai rekordiškai. Jiems tai pat naudingi darbuotojai iš Rytų, nes su jais galima nesiskaityti kaip su žmonėmis.

Lietuvoje įmonės kraunasi rekordinius pelnus, bet nuo to dažniausiai algos neauga. Kai tik prasidėjo darbuotų trūkumas, nes žmonės realiai pradėjo bėgti nuo tokio nesiskaitymo, tuomet algas pradėjo kelti, bet kukliai ir tik kraštutiniu atveju. O pagal standartą, pelną išsiurbti ir nieko neduoti atgal. 

Kitos įmonės masiškai atsivežė imigrantų. Į kontrolės tarnybą pasipylė ukrainiečių skundai. Pasirodo, daliai jų lietuviai visai nemokėjo algų už darbą. Du ukrainiečiai buvo surasti išbadėję Klaipėdoje gatvėje, nes neturėjo už ką pavalgyti. Tuo tarpu įmonės kraunasi solidžius pelnus. Jų vadovai bėga į Seimą, reikalauja atsivežti dar daugiau imigrantų, nors šalyje bedarbystė kyla. Bet juk ukrainiečiui apskritai galima nemokėti. 

Aš sau seniai pasakiau, kad lietuviškoje įmonėje gyvenime nedirbsiu. Ir ne tik dėl amoraliai mažų algų, bet ir dėl vergiškų darbo sąlygų bei dėl „bardako“. Lietuviška vadyba – tai chaosas, darbo sistemos nebuvimas. Įmonėje dažnai nebūna nei kavos aparatų, nei poilsio zonų ir pan. 

Buvau komandiruotėje Latvijoje, ten dirbo Lietuvių kilmės latvė, šiek tiek mokanti lietuviškai. Aš jai sakau, tu gali dirbti lietuviškoje įmonėje Latvijoje. Jos akys padidėjo: „Ne, Ne.“ 

Ten jau žino lietuvių požiūrį į pavaldinius. Išnaudok iki paskutinio, o jei bus šansas, apskritai algos nemokėk arba mokėk kiek galima vėliau. Arba pažadėk, kad algos tikrai ženkliai padidės, tik pasilik dirbti.  

Praėjus metams prisikabinama, kad, neva, buvo keletas klaidų, todėl didesnės algos mokamos tik geresniems darbuotojams. Ir ta frazė kartojama visiems.

O tas vadovas vėliau tuos papildomus pinigus švaisto užsienyje ir taip remia kitų šalių ekonomikas. Latviai pajuokavo: „Lietuvis tai ne tautybė, o profesija“. Šykštūs prekeiviai.

Vėlgi, estų komentaras man: „Jūs, lietuviai, egoistai.“ Ir taip gaunasi. Pas estus kaip pas vokiečius požiūris, jei žmogus dirba daug, jis turi užsidirbti. Apskritai reikia uždrausti lietuviams būti vadovais ne tik dėl tokio mentaliteto, kuris nekvepia Skandinavija, bet dar ir dėl provincialumo. Mūsų įmonėje regiono vadybininkas pasakė, kad generalinis vadovas negali būti lietuvis, nes pas juos yra sovietinis mentalitetas.

Estai nemėgsta turėti neinvestincinių skolų. Jei kažką skolinasi, tai apskaičiuoja, kad ta paskola atneštų didesnę naudą nei palūkanos. Dabar Estijos skola yra apie 8 proc., dauguma pinigų buvo išleista investinciniams projektams, kurie neša pelną. 

Lietuvos skola – apie 45 proc BVP, didžioji dauguma pinigų buvo išleista valgymui ir fejerverkams. Girdėjau, kad Lietuva per metus išleidžia apie 400 mln. eurų tik palūkanoms, kurių daugumai kreditas neatnešė jokio pelno. Čia iracionalumo chrestomatija. Estai neiškentė ir pavadino lietuvius kvailiais. Taip buvo. 

Dabar man estas taip pareiškė, mes tiesiog koncentruojemės į Šiaurę, kad išvengtume intrigų su lietuviais. Taip, kaip lietuviai iracionaliai elgiasi, estus varo į neviltį. Tuomet jie mus pavadina negražiai. Dėl to lietuviai pyksta. Tiesiog mes per daug skirtingi, vieni skandinavai, o kiti slavai pagal temperamentą ir mentalitetą. Lietuviai, palyginti su estais, nesilaiko taisyklių ir nežiūri į ženklus.

Estų nuomone, kuo mažiau reikalų su lietuviais, tuo mažiau intrigų. Atsimenu, man dėstytoja pasakojo, kad kai sovietiniais metais buvo minimas VU įkūrimo jubiliejus, buvo skirta solidi pinigų suma sukakčiai paminėti. Už tuos pinigus buvo švenčiama, šokama ir dainuojama. Aišku, kaip suprantu, ir tų laikų fejerverkai. 

Kai Estijoje buvo panaši sukaktis, už tuos pinigus jie pasistatė biblioteką Taline, kuri tarnauja dar iki šiol ir tarnaus visada. Vėlgi estų komentaras – Lietuvos ekonomikoje yra daugiau pinigų, tik estai racionaliau tvarkosi. 

Aš suvokiau, kad jei estai pradėtų valdyti Lietuvą ir net nebūtų daugiau pinigų, vien nuo jų racionalaus valdymo Lietuvoje vidutinė alga būtų apie 1100 eurų. Net?

Statybų sektorius Lietuvoje. Mano suvokimu, ten šiuo metu sukasi apie 60 proc. pinigų nelegaliai, užkeltos kainos, bet nuo to algos nekyla. Ir jie dar samdo užsieniečius. Tegu iš pradžių išmoksta mokesčius mokėti. 

Siūlau minimalią algą tame sektoriuje skirti atskirą, mažiausiai 650 eurų. Iš esmės, statybų sektorius yra nusikalstama veikla mūsų šalyje dėl paplitusio mokesčių vengimo. Logiška, kad toje srityje susiformavo „kvazi mafijinė“ struktūra.

Jei kyla klausimas, kodėl Vilniaus senamiestis niokojamas ir nuolat iškyla modernūs šlykštūs pastatai senamiestyje, kurį mes kūrėme beveik 700 metų, tai inžinieriai kalba puse lūpų, kad Vilniuje veikai statybų mafija. Su jais tame klane susiję ir miesto architektai. Ten jokių vertybių. Svarbu suniokoti Lietuvos paveldą, bet už tai paimti į kišenę.

Pastaba: su estais lengviau dirbti, jokių „padkolkių“, intrigų, racionali tvarka, no „nonsence“. Viskas koncentruotai, efektyviai, šaltas protas. 

Ką dar pastebėjau pas estus, tai, kad jie skuba sumokėti sąskaitą, kai lietuviai dažnai tempia iki paskutinės minutės. Jie taip pat skuba dosniai atsilyginti už gerai atliktą darbą, kai lietuvis nudirbs paskutinę odą ir mokės minimalią algą dar bambėdamas, kad ukrainiečiui būtų reikėję sumokėti dar mažiau. 

Estams Lietuva kaip mums Baltarusija. Kaip pasakė vienas estas, Lietuva – tai atskiras pasaulis, o Rusija – tai atskira galaktika. Aš nematau dabar galimybės Lietuvai išlaikyti Baltijos šalių vienybę dėl slaviško mentaliteto.

Turinys pirmą kartą publikuotas 2019 metų sausio 24 dieną.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.