Pasigirdo juokas
Gal komentatoriai mane užsipuls, kad negražu apkalbinėti kitus, bet šiuo laišku siekiu visai ko kito. Norėčiau, kad taip neapgalvotai laidotuvėse besielgiantys save atpažinę žmonės atsikvošėtų, nes tai netaktiška, neetiška ir tikrai nepadeda palengvinti gedulo skausmo.
Net nežinau, ar taip mano kolegės elgėsi dėl to, kad pačios neturėjo tinkamo auklėjimo ir neišmanė etiketo, ar joms tiesiog buvo... smagu taip elgtis.
Kai atėjome į laidojimo namų šarvojimo salę, bendradarbės puolė su užuojauta glėbesčiuoti pirmus pasitaikiusius žmones ir kišti jiems gėles. Pasirodo, ten sėdėjo visai ne mūsų kolegės artimieji, o kaimynai, velionės buvę kolegos... Na, apsipažino, nesame juk artimi jos šeimai žmonės, negalėjome žinoti. Galėjome atsiprašyti ir tiek.
Bet tai išgirdusios visos kad pradėjo balsu kvatotis. Gal ir juokinga kai kam, bet gedinčių artimųjų fone tai atrodė taip fantasmagoriškai...
Linksmybės kambarėlyje
Po to aprimusios ir apsėdusios apsiašarojusią kolegę jos pradėjo ne užuojautą reikšti, bet aptarinėti visokius pletkus - kas atsisakė čia ateiti, kas nedavė pinigų vainikui. Galiausiai pasisuko į velionę ir pradėjo komentuoti jos išvaizdą...
Nenorėdama, kad prie karsto įsivyrautų turgus, kolegė pasiūlė verčiau pasikalbėti prie kavos puodelio šalia esančiame kambarėlyje. Tada prasidėjo dar geresni dalykai. Prie kavos stipresnio gėrimo paragavusios mano bendradarbės įšilo, pradėjo šūkauti, laidyti nešvankius pokštus ir juoktis, koketuoti su vyrais. Užvirė tikras vakarėlis, kurio raminti netgi atėjo kiti artimieji, neapsikentę net šarvojimo salėje girdimo triukšmo.
Man buvo tikrai beprotiškai gėda sėdėti kartu su jomis. Bandžiau jas raminti ir tildyti, bet jos tik mojo ranka, kad viskas čia gerai, juk užuojautą jos pareiškė, vainiką atnešė. Reikia praskaidrinti gedinčiai draugei nuotaiką sunkią valandą, o ne raudoti.
Na, nežinau, man tai atrodė ne nuotaikos praskaidrinimas, bet pasityčiojimas iš gedinčios bendradarbės šeimos ir visų, atėjusių pagerbti vargšės velionės. Ir manau, kad einant užjausti dėl netekties visai nereikia kelti nuotaikos ir laidyti pokštų. Yra tam laikas ir vieta.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
