Tačiau vyrą galutinai sugniuždė ne tik keturkojo šeimos nario netektis, bet ir prašymas sumokėti už suteiktą augintinio apgyvendinimą ir laidojimą.
Šunį užpuolė kitas keturkojis
„Su šeima susiruošėme į Slovakiją. Buvo šventinis savaitgalis, artimieji negalėjo pažiūrėti mūsų keturkojo, todėl žmona surado šunų viešbutį „Inos šunų namai“. Sekmadienį antroje dienos pusėje nuvežėme ten savo šuniuką, Jorkšyro terjerą.
Kitą dieną anksti ryte ramūs išvažiavome į kelionę. Mums važiuojant per Lenkiją, apie 10 ryto, sulaukiame skambučio: „Atsitiko nelaimė, jūsų šuniuką sukandžiojo. Ką su juo daryti – šaldyti ar laidoti?“
Esą savininkė išleido šunelius pavedžioti, vienas šuo užpuolė mūsų augintinį, perkando gerklę. Keturkojo išgelbėti nepavyko, nors vežė pas veterinarus, bet buvo vėlu. Kaip ten buvo iš tiesų, niekas nežino.
Mes pakeliui į Slovakiją... Žiemos šventės ir kelionė sugadinta, žmonai isterija. Šuniukas su mumis buvo 11 metų, žmonai jį padovanojau dar tada, kai neturėjome vaikų. Jis buvo mūsų šeimos narys.
Paprašė susimokėti už paslaugą
Tačiau yra kaip yra, teko susitaikyti su netektimi. Grįžę iš kelionės susitikome su viešbučio savininke, pakalbėjome, kad dėl visiškos šuniuko nepriežiūros už patirtą moralinę žalą norėtume nuo 1500–2000 eurų.
Po poros dienų ji pasiūlė mums kreiptis į draudimo agentą, nes yra apsidraudusi. Draudimo bendrovė įvertino patirtą turtinę žalą už šuniuką: apie 300 eurų.
O savininkė turėjo sumokėti papildomai dar 150, bet sumokėjo 102 eurus, nes nuo tos sumos dar nuskaičiavo 28 eurus už mums suteiktas paslaugas – šuniuko utilizavimą ir 20 eurų už dvi paras, praleistas viešbutyje. Tada man užvirė pyktis, šuniukas pas juos neišgyveno net paros, o ji paskaičiavo net už dvi.
Mes kreipėmės į savo advokatę, kurios teigimu, šunų viešbučio savininkė net negalėjo imti pinigų už nesuteiktą paslaugą.
Nusprendėme kreiptis į teismą, gyvūnų teises, noriu viską paviešinti, kad žmonės žinotų, kaip viskas gali baigtis palikus savo augintinius panašiose vietose. Galbūt jų savininkai atsakingiau žiūrėtų į tokią priežiūrą, su antsnukiais vedžiotų.
Labai gailiuosi, kad pasinaudojome tokia paslauga“, – prisipažino A. Danilovas.
***
„Inos šunų namai“ viešbučio savininkė Ina Gaidamavičienė apgailestavo, kad ši situacija jai taip pat labai nemaloni.
„Aš pilnai suprantu ir užjaučiu šeimininkus, praradus savo mylimą augintinį ir šeimos narį. Nelaimingų atsitikimų atsitinka visur, tačiau supratau, kad mano darbe jie gali būti ypač skaudūs.
Suprantu pasipiktinusius šeimininkus, nes kaip verslininkė neištesėjau mūsų susitarimo prižiūrėti jų šunį.
Mano atveju, nespėjau sulaikyti vieno vedžiojamo šuns, kuris išsprūdo ir užpuolė jorkšyrą. Tad aš visiškai neneigiu savo kaltės ir tikrai nuoširdžiai gailiuosi dėl tokios nelaimės.
Šio incidento metu aš vadovavausi savo draudimo kompanijos pasiūlyta pagalba ir kaip savo verslą turintis žmogus sekiau jų nustatyta mokėjimo tvarka.
Šeimininkai gavo draudimo kompensaciją, o šiuo metu vyksta derybos dėl moralinės žalos atlyginimo. Pirma draudimo išmoka buvo suma už gyvūno dabartinę rinkos kainą, atskaičius mano išlaidas, ko nebuvo galima išvengti dėl tokios jų mokėjimo tvarkos.
Aš, kaip žmogus, savaime suprantama pritariu, kad gyvūno vertė šeimai yra neįkainojama, bet tai bus atlyginta atskira kompensacija už moralinę žalą.
Noriu tik pridėti, kad nėra tiesa tai, jog aš atsisakiau padengti nuostolius. Šio šuns šeimininkas norėjo susitarti be draudimo kompanijos įsikišimo, kai aš pasiūliau viską spręsti per savo draudimo agentą.
Mūsų advokatai šiuo metu ruošia bendrą abiem šalims priimtiną susitarimą“, – komentavo šunų viešbučio savininkė I. Gaidamavičienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
