Atvirai pasakysiu, kad prieš tai Dovilės net nelabai ir žinojau. Visa mano pažintis su ja prasidėjo, kai pamačiau ją nacionalinėse „Eurovizijos“ atrankose.
Linksma mergina mane sužavėjo savo charizma ir sugebėjimu visur matyti pozityvumą. Neseniai mačiau televizijos laidą „Nuo... Iki“ ir interviu su ja. Po to tik dar labiau susižavėjau šios moters didžiule energija. Gyvas sidabras, pozityvumo užtaisas, o ne moteris. Ir man labai patiko jos nuomonė į moterų požiūrį mūsų visuomenėje.
Žaviuosi šios moters noru kovoti už kitokį požiūrį į moteris mūsų visuomenėje. Dovilė sukūrė judėjimą „Bobos eina out“, kurio tikslas ištraukti moteris iš savo namų ir integruoti į visuomenę.
Aš taip pat buvau viena iš tų, kuri po daug metų pagaliau paliko vyrą namuose su vaikais ir išlindo iš namų pasilinksminti su draugėmis. Nebuvau to dariusi šimtą metų.
Todėl tokioms moterims, kaip Dovilė, norėčiau pasakyti vieną dalyką: esu labai dėkinga už iniciatyvą ir moterišką niuksą pasistiebti, pasipuošti ir išeiti į žmones. Tai atrodo ne daug, bet tai yra labai svarbu.
Sutinku su jos nuomone, kad moteris mūsų visuomenėje yra tarsi pakibusi tarp dangaus ir žemės. Moteris, kuri turėdama vaiką po trumpo motinystės laiko bėga į darbą, yra savanaudė, bet sėdėdama namuose ji jau yra namisėda niurzga. Tai kur tas viduriukas? Jį surasti paprastai buityje užsisukusiai moteriai labai labai sunku.
Tačiau Dovilė padėjo moterims suprasti, kad jos gali būti protingos, sėkmingos ir įdomios, gyventi linksmą gyvenimą net ir tuomet, jei prieš tai visą dieną tenka sėdėti namuose su vaikais.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.