Dėl tymų protrūkio jau įvedė ypatingąją padėtį: gresia baudos ir net kalėjimas

1967 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo pasaulinę kovos su tymais programą. Po 13 metų ji buvo sėkmingai baigta.

Tymai – užkrečiamoji liga, kuri negydoma gali sukelti plaučių uždegimą, pažeisti smegenis arba klausą. Pasitaiko ir mirties atvejų.

Iki visuotinės skiepijimo programos vien JAV tymais sirgo 3–4 mln. vaikų, bet pradėjus juos skiepyti liga per 18 metų buvo nugalėta. Tuomet JAV užfiksuota, kad iš 327 mln. gyventojų ja susirgo tik 140.

Tymų atvejų JAV vėl ėmė gausėti, kai dėl religinių ar kitokių įsitikinimų tėvai nustojo skiepyti vaikus. PSO judėjimą prieš vakcinas paskelbė vienu didžiausių pasaulyje 2019 metų pavojų žmonių sveikatai.

JAV Niujorko valstijos Roklando apygarda, esanti vos 80 km nuo Manhatano, šių metų kovo 26 dieną dėl tymų protrūkio įvedė 30 dienų ypatingąją padėtį. Visiems neskiepytiems vaikams uždrausta rodytis viešose vietose: bažnyčiose, mokyklose ir parduotuvėse. Jie gali būti tik atvirose lauko žaidimų aikštelėse, nes ten maža tikimybė užsikrėsti tymais.

Tėvams, norėjusiems, kad jų neskiepyti vaikai mokytųsi toliau, vesti atžalas į mokyklas uždraudė teismas. Valdžios institucijos pranešė nepradėsiančios neskiepytų vaikų medžioklės, bet jeigu bus nustatyta, jog tie vaikai ir toliau lankosi viešose vietose, jų globėjai arba tėvai bus baudžiami 500 JAV dolerių bauda arba šešių mėnesių kalėjimo bausme. Išimtis ketinama taikyti tik tiems tėvams, kurių atžalų skiepyti negalima dėl pagrįstų medicininių priežasčių.

Šių priemonių imtasi, kai Roklando apygardos, kurioje gyvena 328 tūkst. žmonių, sveikatos apsaugos tarnybos pranešė apie 153 patvirtintus tymų atvejus.

Pačiame Niujorko mieste tuo pat metu buvo užfiksuota 180 susirgusių žmonių. Apie ligos židinius praneša ir Vašingtonas bei Kalifornijos, Teksaso ir Ilinojaus valstijos. Daugiausia neskiepytų vaikų JAV gyvena religinėse bendruomenėse. Kadangi tėvai dėl religinių ar filosofinių priežasčių savo atžalų neskiepija, vakcinų aprėptis jose siekia 50–60 procentų.

Šių metų vasario viduryje nuotraukų dalijimosi platforma pinterest.com blokavo paiešką su žyma „antiskiepai“. Netrukus ir jutubas paskelbė panaikinęs galimybę užsidirbti iš reklaminių filmukų, nukreiptų prieš skiepus.

Kovo 1 dieną pasaulinė internetinė parduotuvė amazon.com iš savo „Prime video“ tinklo išėmė penkis nesiskiepyti agituojančius dokumentinius filmus. Tai buvo padaryta, kai įmonės vykdomasis direktorius Jeffas Bezosas gavo JAV Atstovų Rūmuose Kalifornijai atstovaujančio Adamo Shiffo atvirą laišką, reikalaujantį liautis skleisti faktais nepagrįstus mitus.

Kovo 5 dieną darbą baigė ir rekomendacijas pateikė speciali JAV Senato Sveikatos, švietimo, darbo ir pensijų komiteto komisija. Judėjimo prieš skiepus keliamą žalą visuomenės sveikatai pasiūlyta prilyginti rūkymo žalai.

Didžiausio komisijos susidomėjimo sulaukė aštuoniolikmečio Ethano Linderbergerio liudijimas apie savo motinos, „Anti-vax“ aktyvistės, veiklą. E. Linderbergeris pasipriešino jos valiai ir pasiskiepijo. Vaikinas komisijai taip pat papasakojo apie asmenų grupių, nusiteikusių prieš skiepus, pramanų skleidimo būdus.

Kovo 7-ąją feisbukas pranešė įsipareigojantis blokuoti visus melagingus pranešimus apie sveikatai keliamą vakcinų pavojų.

Kovo 22 dieną instagramas, užblokavęs didžiąją dalį savo platformoje platinamos informacijos, nukreiptos prieš skiepus, vėl sulaukė politikų ir žiniasklaidos kritikos, kad tokio turinio medžiagos instagrame vis dar galima rasti.

Garsus Italijoje kampanijos prieš skiepus aktyvistas ir politikas Massimiliano Fedriga, atstovaujantis dešiniųjų pažiūrų partijai „Šiaurės lyga“, kovo viduryje susirgo vėjaraupiais. Jis septynioms dienoms buvo paguldytas į ligoninę.

Prieš porą metų šis aktyvistas aršiai kovojo su vadinamuoju Lorenzino potvarkiu, kuriuo nuo 2017 metų visi vaikai Italijoje privalo būti paskiepyti. Kad galėtų lankyti mokyklą, ugdymo įstaigos administracijai jie turi pateikti 12 skiepų pasą. Tokio paso neturinčių ar neskiepytų vaikų tėvams gresia ir 100–500 eurų bauda.

M. Fedrigos atžalos yra paskiepytos, tačiau jis pats, protestuodamas prieš esą prievartos taikymą tėvams, išvengė skiepų.

Lorenzino dekretą Italijos vyriausybė 2017 metais priėmė po tymų protrūkio šalyje. Jis buvo pavadintas įstatymo projektą pateikusios tuometės sveikatos ministrės Beatrice Lorenzin vardu. Remdamiesi šiuo potvarkiu vaikų darželiai taip pat gali atsisakyti priimti jaunesnius nei šešerių metų neskiepytus vaikus.

PSO duomenimis, Lorenzino potvarkis Italijoje taikomas jau dvejus metus, tačiau šalis vis dar nepasiekia 95 proc. skiepijimo nuo tymų apimties.