Po apsilankymo tarnyboje nesistebi, kodėl žmonės perka neįgalumą

Norėjau pasidalint patirtimi, pamąstymais apie neįgalumo nustatymo veiksmą/procedūrą, kuri man pasirodė keista ir neteisinga. 

 Vyrą nustebino, kaip jam buvo nustatinėjamas darbingumas.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
 Vyrą nustebino, kaip jam buvo nustatinėjamas darbingumas.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas

Apr 26, 2019, 11:05 AM

Nustebino klausimai

Vasario mėnesį, sirgęs 5 mėnesius, kreipiausi į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrių, kad nustatytų darbingumo lygį, atitinkantį mano sveikatos ir savijautos būklę. 

Nustatė 65 proc. darbingumą, tai nei darbingas, nei sveikas likau. Keistai pasirodė man ta jų darbingumo nustatymo tvarka – pagal kažkokį keistą klausimyną, pagal kurį tik visiškai nejudantis ar proto negalią turintis žmogus gali gauti neįgalumą. 

Pavyzdžiui, klausimas: „Ar nueinate 200 metrų?“ Keistai kažkaip atrodo – nueit tai nueinu, bet kiek skausmo reikia man iškęsti, kad tai padaryčiau, niekas net neklausė. Ir kad jau kaip kokiam alkoholikui nuo vaistų nuo skausmo vartojimo baigia kepenys suirti. Gal čia per stipriai išsireiškiau, bet kad sutriko jų veikla ir skauda, tai tiesa. 

Paskaitė ponia atsakymus į tuos klausimus, išrašus apie ligas ir nusprendė, kad nieko čia baisaus, niekas net nepaklausė, kaip jaučiuosi, kiek skauda, kaip naktimis miegoti sekas. Gal pamatė, kaip atrodau ir nusprendė, kad toks vyras tiesiog neprivalo sirgti? Esu 190 cm ūgio ir gana stambus.

Esmė ta, kad nebegaliu ilgai ir be skausmo vaikščioti, sėdėti ir net gulėti, nuolat tirpsta kojos, todėl tiesiog nebegaliu dirbti pilnos darbo dienos jokiame darbe ir būtina ieškotis kažkokio lengvo darbo, kuris ir apmokamas bus atitinkamai.

Norėjau parašyt apie tai, kad valdžia stebisi, kad žmonės perkasi neįgalumą. O kaip kitaip, jei teisėtai to padaryti neįmanoma ir matant, kokie „briedžiai“ laksto tos tarnybos koridoriais, nustembi, kaip ir kodėl jie gavo neįgalumą.

Tikiuosi supratote mano mintį ir apie ką aš bandau parašyti? 

***

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Vytautė Polujanskienė pirmiausia nori pabrėžti – NDNT vertintojas pats nieko nenusprendžia, neinterpretuoja žmogaus sveikatos ar jo negalios. 

„NDNT negalią, šiuo konkrečiu atveju – darbingumo lygį – nustato pagal dviejų ministrų, t. y. socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos, patvirtintus kriterijus, kuriuose labai aiškiai apibrėžta, kokia verte koks organizmo funkcijų sutrikimas vertinamas. 

Šie kriterijai yra vieši, kiekvienas juos gali paskaityti ir pamatyti, kad vertintojas savo nuožiūra darbingumo lygio nustatyti negali. 

Žmogus, kreipdamasis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo, pateikia gydančio gydytojo parengtą siuntimą į NDNT. Šiame siuntime ir prie jo pridėtuose dokumentuose yra pateikiama visa medicininė informacija apie asmens susirgimus ir organizmo funkcijų sutrikimus, kurių pagrindu NDNT pagal minėtus kriterijus nustato bazinį darbingumo lygį (kitaip dar vadinamą medicininiu kriterijumi). Jis yra įvertinamas procentais. 

NDNT pati neturi nei teisės, nei galimybės tirti asmens sveikatos, nei nustatyti diagnozių, nei koreguoti informacijos, kuri yra pateikta siuntime, ar spręsti kitų su gydymu susijusių klausimų, ko neretai klientai nepamatuotai tikisi. NDNT yra ne gydymo, o viešojo administravimo įstaiga, priklausanti ne sveikatos, o socialinės apsaugos ir darbo sistemai.

Kalbėjome apie medicininių kriterijų vertinimą. Tačiau bendras darbingumo lygio vertinimas yra atliekamas įvertinus ne tik medicininius kriterijus, bet ir asmens savarankiškumą (taip vadinamąjį socialinį kriterijų). 

Savarankiškumas įvertinamas užpildant skaitytojo minėtą asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, patvirtintą jau minėtu socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų įsakymu.

Pabrėžiame, kad šis klausimynas skirtas įvertinti asmens savarankiškumą, gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, todėl klausimyne ir nėra klausimų apie tai, kiek laiko žmogus serga, kokius vaistus vartoja, ką jam skauda, kiek lankosi ligoninėse ir pan. (medicininius duomenis, kaip jau sakyta, siuntime ir prie jo pridėtuose dokumentuose  pateikia gydantis gydytojas, jis ir atsako už siuntime pateiktų duomenų išsamumą ir teisingumą). 

Klausimynu įvertinamos penkios pagrindinės asmens veiklos – mobilumas (judėjimas), žinių taikymas, bendravimas, savarankiškumas ir kasdienė veikla. Klausimyną užpildo NDNT vertintojas asmeniui atsakant į klausimus. Atsakius į klausimus, tiek asmuo, tiek vertintojas po klausimynu pasirašo, kad atsakymai teisingi. 

Taigi, atsakomybę už jų teisingumą prisiima abu – tiek vertintojas, tiek ir asmuo. Vertinant mobilumą atsižvelgiama, kaip žmogus gali atsisėti, sėdėti, persėsti į kitą vietą, atsistoti, stovėti, eiti, naudotis viešuoju ir privačiu transportu, paimti ir perkelti daiktus, lipti laiptais; vertinant žinių taikymą – kaip gebama susikaupti, atsiminti, rašyti ir skaičiuoti, kaip orientuojamasi aplinkoje ir laike, kaip suprantama regimoji ir girdimoji informacija. 

Bendravimo dalyje įvertinamas gebėjimas bendrauti su nepažįstamais ir artimais asmenimis, kalbėjimas ir kalbos suvokimas; savarankiškumo dalyje – įvertinami gebėjimai savarankiškai praustis ir maudytis, apsirengti ir nusirengti, valgyti, naudotis tualetu, pasirūpinti savo sveikata.

Vertinant gebėjimus atlikti kasdienes veiklas, atsižvelgiama, kaip asmuo geba pasiruošti maistą ir atlikti namų ruošos darbus. Atkreipiame dėmesį, kad veiklos apribojimai, kitaip sakant, sumažėjęs savarankiškumas, turi kilti dėl sveikatos sutrikimų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. 

Taigi, bendras darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius duomenis, kuriuos pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas ir asmens savarankiškumą, kuris yra įvertinamas asmeniui NDNT atsakant į asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno klausimus. 

Reikėtų priminti, kad už pateikto siuntimo į NDNT teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas, už paties pateiktos informacijos ir atsakymų į klausimus teisingumą – pats asmuo, o už priimto sprendimo dėl darbingumo lygio teisingumą – NDNT teritorinio skyriaus, priėmusio sprendimą, vedėjas.

Apie konkretų laiško autoriaus atvejį komentuoti negalime, nes nežinome jo duomenų. Jis turėtų kreiptis į NDNT teritorinį skyrių, vertinusį jo darbingumo lygį, kuris ir paaiškins, kodėl nustatė vienokį ar kitokį darbingumo lygį“, – komentavo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, V. Polujanskienė. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.