Tarandės gyventojai susirūpino dėl naujo statinio: liūdna matyti, kas darosi

Sveiki, esu Tarandės gyventoja ir rašau dėl gyvenvietėse išdygstančių komercinės paskirties objektų, tokių, kaip telekomunikacijų bokštai.

Bokštą planuojama statyti Tarandėje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bokštą planuojama statyti Tarandėje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 26, 2019, 10:24 AM

Konkrečiai Tarandės atveju, viena didelė telekomunikacijų bendrovė stato tokį šešiasdešimties metrų bokštą visiškai šalia gyvenamųjų namų. Nesu tikra, kiek pagrįstas jiems išduotas leidimas (o jis buvo išduotas dar tuo metu, kai aplink buvo plyni laukai).

Mano žiniomis, gali būti, kad nėra su savivaldybe pasirašytos sutarties dėl žemės nuomos, taip pat šio statinio atsiradimas nebuvo derinamas su bendruomene.

Liūdna matyti, kaip darkoma gyvenvietė, neramu dėl būsimo spinduliuotės poveikio gyventojams, ypač vaikams. Apmaudu suvokti, kad savivaldybė teikia pirmenybę komerciniams vienetams ir negina bei nesirūpina savo gyventojais.

Absurdiška tai, jog bokšto naudą pajus mažiausiai už kilometro esantys gyventojai, tuo tarpu Tarandės namų rinkos kainos kris, gyventojai tenkinsis ne itin maloniu vaizdu ir nežinia koks bus ilgainiui poveikis jų sveikatai. Nuoširdžiai norisi gerovės gyvenviečių gyventojams. Galbūt valdininkai ateityje atsakingiau spręs tokius klausimus.

***

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad projektui pritarė visos reikiamos institucijos.

„2008 m. balandį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialųjį planas (schema), kurio sprendiniams pritarė visos projektą tikrinančios institucijos, tame tarpe Visuomenės sveikatos centras.

Taip pat pateikta teigiama Sprendinių poveikio aplinkai vertinimo atskaita, Specialiojo plano svarstymo su visuomene ataskaita.2018 m. birželį buvo išduotas leidimas, nes projekto sprendiniai atitiko visus privalomus reikalavimus ir jam pritarė projektą tikrinančios institucijos“, – informavo savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė paaiškino, kad net prie kūno nešiojamų mobiliųjų skleidžiamos bangos yra pavojingesnės už minėtas telekomunikacijų stotis.

„Teisės aktais reglamentuojami privalomi atstumai nuo radiotechninių objektų nėra nustatyti.

Prieš įrengdamas didesnės nei 25 W efektyviosios galios spinduliuotės radiotechninį objektą, radiotechninio objekto operatorius turi suderinti radiotechninio objekto radiotechninės dalies projektą bei elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) departamentu, kurio teritorijoje įrengiamas minėtas objektas.

Departamentas patikrina, ar radiotechninio objekto skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė neviršija Lietuvos higienos normos. Operatoriai vykdo elektromagnetinės spinduliuotės stebėseną elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plane nustatytuose taškuose ir teikia matavimų duomenis NVSC. Šiuos duomenis galima rasti NVSC tinklalapyje.

Elektromagnetinės spinduliuotės leidžiami lygiai Lietuvoje yra 10 kartų mažesni negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

NVSC nagrinėjo minėto objekto projektinę dokumentaciją ir nustatė, kad 0°-360° azimutu, 1000 m spinduliu aplink šį objektą ir šio objekto suminis (įvertinant 1000 m spinduliu aplink esančius kitus radiotechninius objektus) sukuriamas elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis neviršijo Lietuvos higienos normos reikalavimų.

Radiotechninių objektų spinduliuotės lygis priklauso nuo objektų sumontavimo aukščio, galingumo, gretimo užstatymo. Pasaulio sveiktos organizacija mobilaus ryšio stočių nevertina, kaip pavojų gyventojų sveikatai keliančių objektų. Mobilūs telefonai, laikomi arti kūno, kelia didesnį pavojų sveikatai negu minėtos stotys.

Mokslo duomenimis, pagrindinis elektromagnetinės spinduliuotės, viršijančios nepavojingus lygius, poveikis sveikatai yra terminis, t. y. gali pakelti atskirų kūno dalių, organų ar viso kūno vidaus temperatūrą ir dėl to sutrikdyti kai kurių jautrių temperatūros pokyčiams organų veiklą“, – sakė I.Taraškevičienė.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.