Iš šio užsiėmimo būtų galima uždirbti, bet nuolat reikia kreiptis leidimų

Lietuva – maža šalis. Dauguma šalių, siekdamos, kad jų verslas būtų konkurencingas tarptautinėje rinkoje, siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Ar mūsų šalis taip pat padeda savo verslui?

Senovinių monetų pardavimą užsienio šalims apsunkina leidimų kaina.<br>R.Danisevičiaus asociatyvioji nuotr.
Senovinių monetų pardavimą užsienio šalims apsunkina leidimų kaina.<br>R.Danisevičiaus asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Prof. Dr. Gintautas Labanauskas

Jul 1, 2019, 1:02 PM, atnaujinta Jul 1, 2019, 1:05 PM

Pakalbėkime apie vieną verslo sritį – prekybą antikvariniais daiktais. Sutinkamai su Lietuvos teisės aktais, beveik kiekvienas daiktas, senesnis kaip 50 metų, gali būti išvežtas iš Lietuvos tik gavus Kultūros paveldo departamento leidimą. Todėl bet kuris, užsiimantis tarptautine prekyba antikvariniais daiktais, parduotą daiktą iš Lietuvos gali išvežti arba išsiųsti tik gavęs minėtą leidimą.

Tam, kad gautų tokį leidimą, reikia du kartus nuvykti į Vilnių: pirmą kartą, nuvežant antikvarinį daiktą leidimui gauti, antrą kartą – atsiimant daiktą ir patį leidimą. Leidimo išdavimas kainuoja 10 eurų.

Įsivaizduokime klaipėdietį, prekiaujantį, pavyzdžiui, senovinėmis monetomis. Jis monetą parduoda už 20 eurų, pelnas, tarkim, sudaro netgi 100 procentų – 10 eurų. Parduodamas bent šimtą monetų per mėnesį, jis galėtų užsidirbti 1000 eurų. Neprašytų bedarbio pašalpos, už jį valstybei nereikėtų mokėti Privalomojo Socialinio Draudimo (PSD) ir Sodros mokesčių.

Tačiau tokiu būdu jis užsidirbti negali, nes tam, kad gautų leidimą parduotą monetą išsiųsti iš Lietuvos, jis turi sumokėti 10 eurų, be to, du kartus suvažinėti iš Klaipėdos į Vilnių. Vienu reisu, žinoma, jis veš ne vieną monetą, tačiau bet kokiu atveju minėtas teisės aktų reikalavimas šią žmogaus veiklą padaro ekonomiškai neįmanomą.

Tuo tarpu stambesnės įmonės, prekiaujančios brangesniais antikvariniais daiktais, yra finansiškai gyvybingos, tačiau dėl reikalavimo gauti leidimus tampa kur kas mažiau konkurencingos kitų šalių rinkos dalyvių atžvilgiu, nes beveik visose Europos šalyse tokių leidimų nereikia arba jų gavimas yra maksimaliai supaprastintas. Ten viskas vyksta elektroniniu būdu, paties daikto į atsakingą instituciją pristatyti nereikia, procesas trunka tik dvi-tris dienas.

Todėl užsienio antikvarinių daiktų pirkėjai mieliau renkasi tų šalių pardavėjus, kur nereikia laukti daikto 2-3 savaites ar net ilgiau, o galima gauti iš karto. Antikvarinių daiktų pasaulinė rinka sudaro apie 10 milijardų dolerių, todėl reiktų gerai įvertinti, ar vargu, ar tikslingais biurokratiniais reikalavimais verta tai riboti Lietuvoje. 

Suprantamas Kultūros ministerijos noras apsaugoti Lietuvos kultūros paveldą, tačiau ar prie šio paveldo išsaugojimo prisideda reikalavimas gauti leidimą išvežti užsienyje įsigytą daiktą, su Lietuvos paveldu neturintį nieko bendro? Turbūt tikrai ne. 

***

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič detaliau paaiškino leidimų reikalavimo tvarką.

„Informuojame, kad kultūros vertybių eksportą reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Tarybos reglamentas (EB) NR. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto. Šio reglamento nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę. Pirmiausiai, prekyba ir licencijos aptariami Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 13 straipsnyje „Prekyba antikvariniais daiktais“ ir 131 straipsnyje „Licencijos prekiauti antikvariniais daiktais išdavimas ir galiojimas“.

Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimą ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja minėto įstatymo VI skirsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1424 (2013-06-20 nutarimo Nr.557 redakcija) patvirtino Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisykles ir Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąrašą.

Atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju metu, ypatingai dėl karinių konfliktų ir neteisėtų kasinėjimų, vykdomo kultūros objektų naikinimo, grobstymo, neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis yra griežtinami kultūros vertybių transportavimo ir kontrolės reikalavimai.

Viena iš aktualiausių prevencijos priemonių šiuo metu – Europos Parlamento – 2019 m. kovo 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl kultūros vertybių importo (reglamentas taikomas visuotinai, tiesiogiai ir privalomas visas, reglamentai yra viršesni už nacionalinius įstatymus). Atsižvelgiant į tai, bus derinami Lietuvoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys antikvarinių daiktų prekybą, išvežimą ir įvežimą su naujuoju reglamentu“, – komentavo Kultūros ministerijos atstovė.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.