Apie aktyvistų užfiksuotus gyvūnų gerovės pažeidimus rašė dienraščiai, rodė TV žinios, socialiniuose tinkluose nusirito pasipiktinusių įrašų banga. Neišvengiamai siaubingi vaizdai pasiekė ir mane. Matydama beprasmę bejėgių gyvūnų kančią, nejučia prisiminiau atvejį, kai teko pačiai gyvai su tuo susidurti.
Kaip leidžiame tokį žiaurumą?
Praeitą pavasarį, kai keliavau autostopu po Serbiją, su mane paėmusiu žmogumi sustojome degalinėje atsigaivinti. Buvo itin karšta gegužės diena, pusiaudienis, kepino saulė. Pasipildžiusi vandens atsargas ėjau atgal link mašinos, kai pastebėjau šalimais stovintį vilkiką, pilną galvijų. Pro priekabos plyšį mane pagavo liūdnas, išsekusių akių žvilgsnis.
Iš esmės galėčiau sakyti, kad esu jau atbukinta gyvūnų kančios – kadangi esu įsitraukusi į gyvūnų apsaugos judėjimą, video su žiauriais vaizdais mačiau daugiau, nei derėtų paprastam žmogui. Ir visgi, šis kartas buvo kitoks.
Tą akimirką labiausiai norėjau viską mesti ir atnešti tiems vargšams jaunikliams vandens; atrodė, galėčiau stotis piestu prieš vežiką, reikalaudama duoti jiems atsikvėpti ir išleisti pasiganyti. Įsivaizdavau, kaip glostyčiau ir raminčiau juos. Bet tuo pačiu mane apėmė ir visiškas beviltiškumo jausmas, nes žinojau, kad iš tiesų šioje situacijoje nieko negaliu padaryti. Su sunkiu akmeniu ant krūtinės grįžau pas manęs laukiantį vairuotoją ir nuvažiavau toliau.
Dabar, žiūrėdama į eksportuojamus veršiukus iš Lietuvos, nusprendžiau nepasiduoti beviltiškumui. Bet jaučiu didžiulį apmaudą, pyktį ir gėdą, kad mes, kaip visuomenė, leidžiame vykti tokiam žiaurumui. Sunku suvokti, kad XXI amžiuje, mokslo ir inovacijų apogėjuje, kai kuriame kosmose skraidančias mašinas ir kalbančius robotus, vis dar nesuradome būdo gauti mėsą be mažų veršiukų tampymo per visą žemyną.
Veterinarų gėda?
Vis dėlto labiausiai gėda dėl Lietuvos veterinarų neveiksnumo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neturėjo teisės patvirtinti kelionės tam nepritaikyta transporto priemone ir per tokį karštį. Pasidomėjusi sužinojau, kad iš Lietuvos per metus išvežama apie 100 000 gyvūnų, didžioji dalis jų – maži veršiukai.
Netikiu, kad atsitiktinai 2 aktyvistų pasirinkti sekti vilkikai būtų vieninteliai, nesilaikantys reikalavimų. Baisu pagalvoti apie tai, kad veterinarai, kurie yra atsakingi už gyvūnų gerovę, neužtikrina jų saugumo ilgų kelionių metu, nepasirūpina, jog gyvūnai turėtų vandens per karščius ir žiūri į įstatymus pro pirštus.
VMVT nekompetencijai iškilus į viešumą, institucija sulaukė daugybės priekaištų iš pasipiktinusių žmonių ir gyvūnų apsaugos organizacijų. Tik tuomet, manau, gal nerimaudami dėl savo reputacijos, tarnybos darbuotojai ėmėsi veiksmų. Rugpjūčio 21 dieną jie paskelbė, kad Lenkijos įmonei, gabenusiai veršiukus, atima leidimą vežioti gyvūnus Lietuvoje. Visgi pagrindiniai kaltininkai – veterinarai, savo parašu pasmerkę galvijus lėtai iškepti – liko nenubausti.
Galbūt sulaukę dar daugiau spaudimo iš visuomenės, VMVT pradėtų atidžiau žiūrėti į savo darbą? Galbūt šį kartą galime neleisti jiems pasprukti nuo atsakomybės? Pyktis, kurį jaučiate, kai matote aplink jus vykstančią neteisybę, savaime niekaip nepadeda kenčiantiems gyvūnams. Bet galime jį transformuoti į veiksmus, kurie turi galią keisti: viešinti informaciją, rašyti laiškus, skambinti, informuoti aukštesnes instancijas, palaikyti dėl gyvūnų teisių dirbančias organizacijas.
Jei nieko nedarysime, šio tyrimo sukeltas šurmulys netrukus nutils ir gyvenimas grįš į savo vagas – gyvūnai ir toliau bus vežami didžiuliais kiekiais į tolimas šalis, o VMVT darbuotojai netrukdomi gers kavą savo kabinetuose, toli nuo kančios, kuriai, savo sprendimais, leido tarpti.
Esu tikra, kad reikia ieškoti būdų situacijai keisti ir reikalauti atitinkamas institucijas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai – mažiausia, ką kaip piliečiai galime padaryti. Nuo mūsų priklauso, ar vėl užmiršime gyvūnų kančią ir atleisime VMVT aplaidumą, kol šalies nesudrebins naujas tyrimas.
***
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus specialistų teigimu, už tai, kad gyvūnas nepatirtų kančių, labiausiai atsakingas gyvūnų vežėjas.
„Visų pirma reikia pasakyti, kad kelionių organizatoriai bei gyvūnų vežėjai tiesiogiai atsakingi už vežamų gyvūnų priežiūrą ir turi užtikrinti, kad gyvūnai galėtų pakankamai atsigerti, būtų laiku pašerti, kad jiems būtų skirta pakankamai ploto ir būtų užtikrinama jų gerovė visos kelionės metu.
Šiaulių VMVT inspektoriai išdavė veterinarijos sertifikatą, leidžiantį į Izraelį gabenti veršelių siuntą. Sertifikatu patvirtinta, kad prieš pakrovimą buvo laikomasi reikalavimų, gyvūnai buvo apžiūrėti ir tinkami transportuoti.
Gyvūnų siuntą lydinčiuose dokumentuose gyvūnų laikytojas išvykimo vietoje patvirtina, kad pakrovimo metu buvo laikomasi nuostatų, o gyvūnų vežėjas ir kelionės organizatorius yra atsakingi už tai, kad gyvūnams tinkamos sąlygos būtų užtikrinamos visos kelionės metu ir jie nepatirtų kančių. Remiantis šiais dokumentais ir atlikus gyvūnų sveikatos patikrinimą, įvertinus jų tinkamumą vežti, buvo išduotas veterinarijos sertifikatas“, – sakė VMVT atstovai.
Dėl skaitytojos minimos situacijos buvo atliktas tyrimas. Specialistų teigimu, darbuotojai, rodos, išties kalti.
„VMVT atliko tyrimą dėl šios situacijos: vertino dokumentus, kalbėjosi su Šiaulių VMVT vadovu, darbuotojais. Preliminaraus tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių VMVT inspektoriai galimai netinkamai vykdė tarnybines pareigas, ne iki galo įsitikino, kad visi gyvūnai tinkamomis sąlygomis nuvažiuos iki iškrovimo vietos. Tyrimo medžiaga perduota VMVT tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijai.
O išduodant veterinarijos sertifikatus gabenti gyvūnų siuntas gyvūnai yra tikrinami visada: įvertinamas gyvūnų amžius, tinkamumas vežti, ar jie sveiki, nesužaloti ir pan. Inspektoriams nėra prievolės apžiūrėti transporto priemonę, nes ji turi patvirtinimą, įrodantį jos tinkamumą gabenti gyvūnus, todėl transporto priemonės tinkamumas vežti dažnu atveju vertinamas pagal dokumentus, pačios transporto priemonės neapžiūrint.
Šiuo konkrečiu atveju, abi transporto priemonės išvyko 1-2 val. nakties, siekiant išvengti prastovos jūrų uoste, kuriame gyvūnai turėjo būti perkrauti į laivą ir tęsti kelionę iki paskirties vietos, todėl vertinant gyvūnų tinkamumą vežti, transporto priemonės nebuvo apžiūrėtos ir buvo įvertinti tik pateikti transporto priemonių, vežėjo dokumentai ir kelionės dokumentai, kuriuose už gyvūnus atsakingi asmenys patvirtino, kad gyvūnai bus vežami tinkamomis sąlygomis“, – paaiškino VMVT atstovai.
Pasak jų, nuo šiol minėtas vežėjas nebegalės vežti gyvūnų iš Lietuvos. Kitos sąlygos taip pat sugriežtintos.
„VMVT, įvertinusi visą turimą informaciją, uždraudė Lenkijos vežėjui vežti gyvūnus iš Lietuvos Respublikos. Gavusi Lenkijos kompetentingos institucijos informaciją apie vežėjo atžvilgiu priimtus sprendimus, VMVT spręs dėl laikino draudimo vežti gyvūnus panaikinimo. Taip pat įvertinusi turimą informaciją apie gyvūno laikytojo išvykimo vietoje padarytas galimai administracinio nusižengimo požymių turinčias veikas ir, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, VMVT priims spendimus dėl administracinės atsakomybės šio ūkio subjekto atsakingam asmeniui taikymo.
Siekdama sugriežtinti gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimo, ypač gyvūnų vežimo metu, kontrolę, VMVT taip pat priėmė sprendimą nesertifikuoti gyvulių siuntų tamsiu paros metu, kai sudėtinga įvertinti tiek gyvulių, tiek transporto priemonių būklę ir atitiktį gyvūnų reikmėms, ar per išeigines, išskyrus išimtinius atvejus.
Taip pat prieš kiekvieną kelionę privalomai bus vertinama ir transporto priemonė, gyvūnus vežant ilgais atstumais turės būti du vairuotojai, numatytas griežtesnis kelionės planavimo patikrinimas, kitų pakeitimų.
Sugriežtinta gyvūnų vežimo tvarka pristatyta susitikimo su gyvūnų supirkėjais ir vežėjais metu. Gyvūnų vežėjai privalės kruopščiau planuoti keliones, visos gyvūnų transportavimo priemonės privalės atitikti pervežamų gyvūnų fiziologines reikmes ir patys vežėjai bus kruopščiau tikrinami gyvūnų vežimo metu“, – išvardijo VMVT atstovai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
