Neilgai truko, kol sukčiai pradėjo piktnaudžiauti šia funkcija. Dabar kiekvienas tinklo naudotojas gali apsimesti jūsų draugais ar net jumis.
Ką reikėtų žinoti
Sukčius pasirenka savo auką. Pasižiūri draugus, įrašus, komentarus. Nusprendžia, kuo būti: t. y., apsimesti pasirinktu žmogumi ir apgauti jo draugus ar apsimesti pačiu draugu.
Pagal pasirinktą tikslą, nusikopijuoja taikinio profilio nuotrauką ir ją pritaiko kaip savo. Tada pakeičia vardą, pavardę, kad visiškai atitiktų. Parašo aukai žinutę (feisbukas išsiunčia tam žmogui naują užklausą, ar pradėti pokalbį, ar ne).
Apgavikas pakeičia savo paskyros nustatymaus, kad išjungtų feisbuko profilį ir galėtų naudotis tik mesendžeriu.
Taikinys, gavęs žinutę, nustemba ir priima užklausą, kadangi mano, jog pažįsta tą asmenį. Taip prasideda pokalbis. Auka pati išsako detales, per kurias sukčius gali laisvai tęsti pokalbį nesukeldamas jokių įtarimų. Žinoma, jeigu tai jūsų geriausias draugas ar asmuo, su kuriuo dažnai bendraujate, sukčiui nepavyks pasiekti savo tikslo.
Imkitės atsargumo priemonių
Prieš priimdami pažįstamą asmenį, patikrinkite, ar jis jau yra drauguose bei jo aktyvumą. Per privatumo nustatymus apribokite kitų galimybę matyti, ką turite savo drauguose. Nerodykite to net jau esamiems draugams. Dažniausiai sukčiai pasirenka įsikūnyti į tuos draugus, kurių auka nemini savo įrašuose.
Jeigu jūsų draugų rodymas yra išjungtas, sukčius greičiausiai pasirinks pagal įrašus. Todėl stenkitės neminėti, „netaginti“ asmenų pranešimuose.
Sukčių žala nemaža. Nuo reputacijos sugadinimo iki turtinių nuostolių ar kriminalinių pavojų. Būkite budrūs ir pasidalinkite šia informacija.
***
Įmonė „Httpool Baltics“ marketingo specialistas Mantas Povelauskas „Bendraukime“ skaitytojams nurodė, kur galima dar daugiau sužinoti apie saugumą internete.
„Tinklas „Facebook“ rūpinasi vartotojų saugumu ir stengiasi užtikrinti, jog naudotojai turėtų saugią erdvę bendravimui. Naudotojams peržiūrėti savo privatumo nustatymus periodiškai visada naudinga. Taip pat ir pasitikrinti, kokia informacija yra prieinama viešai.
Norintiems daugiau sužinoti apie tai, kaip saugiai naudotis „Facebook“ rekomenduoju nuorodą: https://www.facebook.com/safety. Čia pateikiama informacija tiek apie socialinio tinklo funkcionalumą, tiek apie tai, kaip išvengti kibernetinio smurto ar nusikalstamos veiklos internete.
Dauguma platformų leidžia susikurti savo profilį ir ten keisti vardą bei pavardę, bet kuriuo metu. Dėl to tikrai nesunku rasti netikrų proflių su įžymybių, istorinių veikėjų, ar net komiksų herojų profiliu. Tam, kad įsitikintum, su kuo bendrauji, reikėtų žiūrėti plačiau – profilyje pateikta informacija, paskutiniai pranešimai, nuotrauka. Šią informaciją klastoti šiek tiek sunkiau.
„Facebook“, kaip ir dauguma kitų platformų, profilio identifikatoriumi laiko el. paštą ar telefono numerį, nes tikėtina, jog du žmonės to paties el. pašto ar telefono numerio nenaudos.
Visuomet užtikus profilį, kuris įtariamai yra klastotė, reikėtų apie tai pranešti „Facebook“. Prie tam tikro profilio meniu pasrinkti pagalbą ir pranešimą „Facebook“, o tada pasirinkti „netikras profilis“ (angl. – Fake Account)“, – patarė M.Povelauskas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
