Po to išsidėliojo įrankius, įgudusiai įsipylė rislingo ir su ištremtos aristokratės gracija apžergė taburetę. Į duris kažkas nervingai pabeldė.
Tą naktį Nataška padarė tris nagų priauginimus, vieną paprastą pedikiūrą ir du manikiūrus su blizgučiais.
Kitą dieną Natašą suėmė, o po savaitės ir sušaudė. Pilieti, nebūk Nataška. Laikykis karantino!“
Ši pasaka, kuria savo feisbuke pasidalijo kūrėjas Marijus Mikutavičius, – visai ne pasaka. Kad ir kaip būtų gaila – tai beveik realybė. Ir šiandienos kontekste vis klaikiau ir baisiau skamba tokios natašų, daivų ar boženų (nieko asmeniško) „gudrybės“ puotauti maro metu.
Kol viena, dėl karantino priversta likti be grožio procedūrų, virkauja dėl nulūžusių nagų, kita lieja įtūžį ant valdžios, kad jos kirpykla uždaryta, o plaukų šaknys tai jau ataugusios – mirk gyvenk reikia dažytis. Trečia čia pat pasiguodžia, kad ir blakstienos greitai kristi pradės, o ketvirta, ką tik grįžusi iš užsienio, puola ieškoti odontologo, kuris galėtų pabalinti jos dantukus.
„Vyras greitai nepažins, jei dar mėnesį negausiu savo procedūrų“, – visai nejuokingai bando juokauti dar viena grožio vergė.
Apsaugok Viešpatie, jei mano artimas žmogus net mintį turėtų galįs manęs nepažinti nepasigražinusios. Pagalvokime dar toliau – kas tada būtų, jei toks jūsų ataugusiomis šaknimis nepažinsiantis vyras turėtų jus slaugyti? Ir, tfu tfu tfu – valyti jums užpakalį? Tai ko vertas jūsų santykis, jei kyla tokio pobūdžio juokeliai atsilupus nagučiui?
Kaip neseniai čia rašiusi mama, kuri nesuvokia kitų mamų siaubo sėdėti su vaikais per karantiną, man nesuvokiamos tokios raudos dėl uždarytų grožio paslaugų salonų.
Moterys, jūs tikrai galvojate tai, ką kalbate? Kokie dar nagai, plaukai ar ragai? Jūs tikrai eisite pas tas meistres, kurios jus tyliai ir slapta, ir neva visiškai saugiai su kauke priims jus namuose?
Dieve apsaugok mane nuo tokių žmonių mano aplinkoje – ir nuo tų, kurios eina, ir nuo tų, kurios priima namuose, ir net nuo tų, kurioms jų nagai ir ragai dabar, šiame karantino etape, yra didžiausia ir baisiausia problema.
Taip, man irgi ataugs nakai po gelinio lakavimo, kurį meistrė man padarė prieš daugiau nei savaitę. Taip, akimirką ir aš pagalvojau, kad be reikalo šįkart prašiau lakuoti tamsiai – korekcijos reikės daug greičiau nei, tarkime, nusilakavus kūno spalva. Bet aš lieku namie.
Taip, ir mano šviesūs plaukai netrukus prie šaknų pasidarys gerokai tamsesni. Susirišiu juos, jei tai trukdys man gyventi. Bet esu tikra, kad netrukdys. Aš lieku namie.
Taip, ir aš buvau šiomis savaitėmis suplanavusi antakių korekciją ir net tatuiruotės atnaujinimą. Bet lieku namie.
O balandžio pabaigoje ketinau eiti į odos ligų kliniką šalinti vieno apgamo, kuris erzina jau daugybę metų. Bet lieku namie.
Dukra buvo užrašyta pas gydytoją specialistą profilaktiniam patikrinimui, o sūnus vakar turėjo gauti antrą skiepo nuo erkių platinamų ligų dozę. Liekame namie.
Taip, poliklinika dirba – ir dukros, ir sūnaus planus galėčiau įgyvendinti. Bet esu tikra, kad yra svarbesnių dalykų, kuriais šiuo metu gali užsiimti mano vaikų gydytojai. Kad ir šiek tiek atsikvėpti prieš dar sunkesnes darbo dienas. Prieš dar didesnį chaosą ar net paniką.
Todėl mes su savo „ne problemomis“ liekame namie.
Bet man nekyla mintis, kad visa tai galėčiau „organizuotis“ kitur ir kitaip. Man net nekyla mintis – kad tai man būtina šiomis dienomis. Dėl Dievo meilės, kad tik tokios problemos būtų po saule.
Taip, visų mūsų gyvenimas sustojo. Visų jis pasidarė kitoks. Bet mes turime labai puikią progą sustoti ir pagaliau suvokti, kas yra svarbiausia. Ar jūsų artimų senolių sveikata ar net gyvybė verta jūsų sumauto nago grožio? Ar šalia, kaimynystėje, gyvenanti močiutė, ne tokia svarbi kaip kad jūsų ataugusios plaukų šaknys? Ar, galų gale, pasaulio ateities vizija bus matoma šviesiai tik per ilgas riestas blakstienas?
Šiandien žiniasklaidoje perskaičiau, kad policija ketina kontroliuoti visus, kas netinkamai laikosi saviizoliacijos ar karantino metu būriuojasi grupelėmis, kad ir lauke. Labai sveikinu šitą žingsnį ir palaikau visa savo esybe. Tik ir vėl – policininkai irgi žmonės, būtų kur kas geriau, kad tokių „darbų“, kaip gaudyti ir kontroliuoti netobulas poniutes, jiems tektų kiek įmanoma mažiau – gal geriau tegu jų ekipažai telydi greitąsias į ligonines?
Man sunku suvokti, kaip žmonės vis dar nesuvokia, kokios tragiškos gali būti jų neatsakingo elgesio pasekmės. Ir kaltas dėl to bus ne Veryga ar Skvernelis. Kalti būsime mes patys – kad neišgirdome, kad neįsiklausėme, kad nusispjovėme, kad buvome „kieti“ ir mandri „apeiti“ sistemą.
Vis dėlto džiaugiuosi, kad socialiniuose tinkluose matau ir mane, ir tikiu – vis dar daugelį sąmoningų žmonių guodžiančių pasisakymų. Štai kad ir dainininkė Augustė Vedrickaitė, kurios mintyse šiandien sprogo, matyt, toks pats burbulas, kaip ir manojoje:
„Man apmaudu ir liūdna...
Iš artimos draugės išgirstu: „Važiuoju pas kirpėją į namus, nes kirpykla uždaryta, o plaukų šaknys jau atrodo baisiai“.
„Tu rimtai?!“ – klausiu jos ir savęs. Ir tai, kad kirpėja bus su medicinine kauke manęs kažkodėl nejaudina.
Mane jaudina tai, kad protingi žmonės nesupranta, kad dabar reikia pabūt namie! Sustot. Luktelt. Atidėt tai, kas nebūtina... Privalom!
Kam?! Tam, kad neapkrautume fronto linijų ligoninėse tais narsuoliais: „Aš ne rizikos grupėje, pasveiksiu...“
Tam, kad mūsų seneliams ar tėvams, kuriuos gali užkrėst kiti narsuoliai, užtektų gyvybei išsaugot būtinos medicininės įrangos!
Tam, kad medikai turėtų laiko įkvėpt...
Kada žmonės suvoks, kad visa tai, kas šiandien vyksta – labai rimta?!“
Ačiū, Auguste, ačiū Marijau, kas dalinatės, kad kviečiate visus būti sąmoningesnius. Juk jus seka daugybė žmonių, gal būtent jūs pasibelsite į tinkamą sielą. Juk negalime (o gal galime?) visą miestą apklijuoti plakatais ir prašyti žmonių to dabar neįkainojamo sąmoningumo? Prašyti saugoti ne tik save, bet ir artimą bei tolimą savo. Prašyti saugoti visus gydytojus. Saugoti ateitį, kuri, tikėkimės, ateis šviesi.
Ne visiems, čia jau faktas, bet mūsų galioje šiandien yra padaryti, kad šviesi ji būtų kuo didesniam skaičiui žmonijos.
O pabaigai – juokelis ta visai nejuokinga tema, kurį perskaičiau dar vienos draugės paskyroje.
„Karantinas atstatys visų moterų gamyklinius parametrus. Klausimas: O kas bus, kai suplyš paskutinis stanikas? Atsakymas: Pasileisim užaugusius plaukus“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
