„Visad sakiau, kad krizė – ekonominė, komunikacinė ar, pavyzdžiui, žmogiškoji – darbuotojo atleidimas, yra vienas svarbiausių santykių etapų, nes labiau nei bet kada išryškina tikruosius mūsų sluoksnius.
Tik tada, kai sunku – pasimato, kiek mumyse žmogiškumo“, – rašo Vilniuje gyvenantis komunikacijos specialistas Jaunius Špakauskas.
Pirmadienį savo socialinio tinklo paskyroje jis pasidalijo tuo, kaip nustebino buto, kurį nuomojasi, savininkė. „Sugraudino iki ašarų“, – neslėpė Jaunius.
Dalijamės jo žinute.
„Šiandien paskambina buto, kurį nuomojuosi savininkė. Su ja draugaujam jau turbūt penkti metai, nuomojuosi jau antrą jos butą.
Paskambina ir sako:
– Nusprendėm iki metų pabaigos sumažinti jums nuomos mokestį. Visus palietė epidemija, norime su vyru kažkaip padėti, suprasdami, kad visiems dabar sunku.
Beje, šios šeimos verslas – mažmeninė prekyba. Per vieną dieną jos verslo pajamos nukrito iki nulio.
– Gal atleidot žmones?
– Ne, – sako, – neatleidom, laikom visus, kol tik galim.
– Tai gal bent į prastovas išsiuntėt (čia kai nėra darbo, bet vis tiek moki 40 proc. algos), – teiraujuos.
– Ne, neišvarėm, turim dar kažkiek „lašinukų“, tai nusprendėm pasidalinti, negi į kapus visa tai nešies?
Visad sakiau, kad krizė – ekonominė, komunikacinė ar, pavyzdžiui, žmogiškoji – darbuotojo atleidimas, yra vienas svarbiausių santykių etapų, nes labiau nei bet kada išryškina tikruosius mūsų sluoksnius. Tik tada, kai sunku – pasimato, kiek mumyse žmogiškumo.
Atvirai sakant, mane labiau sujaudino net ne pinigai, kuriuos sutaupysiu, kiek gražus žmogiškas poelgis.
Pačiam net prašyt nešautų į galvą, o čia paskambina ir sako – mokėsi mažiau, ir viskas.
Šita krizė praeis, visos krizės praeina. Tik į kai kuriuos žmones turbūt jau visiems laikams kažkaip kitaip žiūrėsim, nes turime štai tokius gerumo ir žmogiškumo pavyzdžius.“