Tačiau tokia situacija ir koronavirusas kelia nerimą besilaukiančioms moterims.
Naujienų portalo lrytas.lt redakciją pasiekė skaitytojos Nomedos laiškas, kuriame moteris pasidalijo savo rūpesčiais ir mintimis.
„Infekcija yra nauja, todėl trūksta patikimų duomenų apie jos plitimą, pasireiškimą, gydymą, pasveikimą ir galimybę užsikrėsti pakartotinai. Juolab trūksta duomenų apie ligą nėštumo ar gimdymo metu, todėl reikėtų nerizikuoti“, – įsitikinusi Nomeda.
Moteris klausia, ar nereikėtų prie padidintos rizikos grupių priskirti ir nėščiąsias, pasirūpinti ir jų saugumu.
„Ar tikrai jos neturi teisės neiti į darbą ir likti namuose, kad būtų apsaugotos pačios ir būsimieji kūdikiai, gauti nedarbingumo pažymėjimą dėl karantino sau ar vaiko priežiūrai namuose, o galbūt prastovas ar galimybę dirbti nuotoliniu būdu? – klausia Nomeda. – Kodėl jos paliekamos už borto, pamirštamos?
Ką daryti besilaukiančioms moterims, kurioms nėra sudarytos sąlygos nuotoliniam darbui ir tenka susidurti su daugybe žmonių, iš kurių nežinia kiek yra užsikrėtusių, pavyzdžiui, pardavėjoms, ikimokyklinio ugdymo pedagogėms?
Nėštumas – ne liga, tačiau, koronaviruso infekcija sunkiau perserga žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Nėštumo metu fiziologiškai imuninė sistema tampa silpnesnė, užsikrėtus gali išsivystyti sunkesnė koronaviruso infekcijos eiga, kilti grėsmė tolimesniam nėštumo vystymuisi, moters ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei. Juo labiau, kad komplikavusis koronaviruso infekcijai, gali prireikti medikamentų ar gydymo būdų, kurie yra kontraindikuotini nėštumo metu.
Dėl nusilpusio imuniteto nėščiosios dažniau serga kitomis kvėpavimo sistemos ligomis, sukeltomis tos pačios šeimos virusų (SARS-CoV), kaip ir naujasis koronavirusas, ar gripu, joms ir naujagimiams yra padidėjusi sunkios pneumonijos rizika.
Aukšta temperatūra, karščiavimas yra chromosominių anomalijų rizikos veiksnys, tai gali paveikti nervinės sistemos vystymąsi pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Vėlesniu laiku, jei nėščiajai būtų taikoma plaučių ventiliacija ar dėl koronaviruso kamuotų dusulys, trūktų oro, tokiu atveju, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas gali veikti lėtinę vaisiaus hipoksiją (nepakankamą vaisiaus aprūpinimą deguonimi).
Todėl vertinant platesniu požiūriu, nėščios moterys priklauso COVID-19 rizikos grupei, o įstatymiškai – ne. Ar tai ne įstatymo spraga?
Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, poros, kurios šiuo metu planuoja nėštumą arba rengiasi pagalbinio apvaisinimo procedūroms ar kitiems vaisingumo sutrikimų gydymo būdams (kad ir ovuliacijos stimuliacijai be jokių papildomų procedūrų), net jei ir neatitinka užsikrėtimo koronavirusu rizikos kriterijų, turėtų palaukti, nes nurodoma, kad koronavirusas nėščiąsias gali paveikti stipriau nei kitus žmones dėl nusilpusio imuniteto.
Infekcija yra nauja, todėl trūksta patikimų duomenų apie infekcijos plitimą, pasireiškimą, gydymą, pasveikimą ir galimybę užsikrėsti pakartotinai.
Juolab trūksta duomenų apie ligą nėštumo ar gimdymo metu, laktacijos periodu ir galimybę užkrėsti vaisių ar naujagimį, todėl reikėtų nerizikuoti, neeksperimentuoti, o apsaugoti nėščiąsias ir jų gimsiančius kūdikius, priskiriant besilaukiančias moteris padidintos rizikos grupei“.
Užsikrėtusių nėščiųjų – nedaug
Ką apie tai mano Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai ir specialistai?
„Šiuo metu nežinoma, ar nėščios moterys turi didesnę tikimybę susirgti COVID-19, lyginant su likusia visuomene, ar joms yra didesnė rizika susirgti sunkesne ligos forma, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme, atsiųstame portalui lrytas.lt. – Nėščiųjų organizme atsiranda pokyčių, dėl kurių gali padidėti kai kurių infekcijų atsiradimo rizika.
Moterys turėdavo didesnę tikimybę susirgti sunkesnėmis ligos formomis, sukeltų tos pačios šeimos kaip COVID-19 virusų, ir kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, pavyzdžiui, gripu. Labai svarbu nėščiosioms skirti ypatingą dėmesį savo apsaugai, saugantis ne tik nuo virusinių, bet ir kitų užkrečiamų ligų.
Kitų šalių patirtis pandemijos metu rodo, jog nėščiųjų, užsikrėtusių COVID- 19 virusu, yra labai nedaug. Turimais duomenimis, virusas taip pat nėra aptinkamas nei placentoje, nei vaisiaus vandenyse, nei motinos piene, todėl neprivaloma imtis papildomų apsaugos priemonių, naujagimių mamoms būti su vaikais yra saugu. Vis dėlto būtina laikytis bendrųjų higienos taisyklių.“
SAM primena keletą bendrojo pobūdžio patarimų apie koronavirusą ir nėščiųjų priežiūrą.
Ar nėštumo metu būtina laikytis saviizoliacijos?
1. Nėščioji, grįžusi iš užsienio ir (ar) turėjusi sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu koronaviruso atveju, privalo laikytis saviizoliacijos – 14 dienų likti namie ir nekontaktuoti su kitais asmenimis.
2. Kiekviena nėščioji iki gimdymo likus bent dviem savaitėms, t. y. apytikriai nuo 37-ių nėštumo savaičių, griežtai turi būti namuose ir vengti socialinių kontaktų, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika.
Kokia yra nėščiųjų ir gimdyvių apsilankymo gydymo įstaigoje tvarka?
1. Gimdyvės ar nėščiosios su įtariama arba patvirtinta COVID-19 infekcija turėtų iš anksto pačios ir (arba) jas nukreipę medicinos specialistai pranešti atitinkamos gydymo įstaigos priėmimo skyriaus specialistams apie savo atvykimą, kadangi į gydymo įstaigą tokios pacientės turi
patekti atskiru srautu. Pagal galimybę (priklausomai nuo pandemijos lygio) jos turėtų būti gydomos tam paruoštuose stacionaruose.
2. Prieš patenkant į akušerijos priėmimą, kiekviena pacientė pirmiausia turi būti diferencijuojama, ar ji neturi simptomų, kurie leidžia įtarti COVID-19 infekciją (surenkama infekcinė anamnezė) ir taip ją atskirti nuo bendro nėščiųjų srauto (nebent tikrai žinoma, kad gimdyvei ar nėščiajai yra įtariama ar patvirtinta COVID-19 infekcija). Kol bus gauta informacija dėl tokios moters sergamumo COVID-19 infekcija, ji bus prižiūrima kaip sergančioji. Skubi akušerinė pagalba, jei to reikalauja klinikinė situacija, suteikiama nedelsiant, nelaukiant, kol bus atlikti tyrimai dėl COVID-19 infekcijos nustatymo.
3. Nėščiosios, atvykusios planinei konsultacijai ar tyrimui, turėtų patekti į gydymo įstaigą tik praėjusios specialų kontrolės punktą (rūšiavimą). Jei tokio punkto gydymo įstaigoje nėra, Jums dieną prieš numatomą vizitą gali paskambinti iš atitinkamos gydymo įstaigos infekcinės anamnezės surinkimui. Pajutus galimus infekcijos požymius iki planinės konsultacijos, rekomenduojama pasiskambinti į gydymo įstaigą ir pranešti apie tokius simptomus.
4. Infekcinę anamnezę sudaro:
4.1. apklausa dėl kvėpavimo takų infekcijos požymių (karščiavimas >37,00 C, kosulys, gerklės skausmas, sloga ir kt.) ;
4.2. rizikos veiksnių, tokių kaip buvusių kelionių, darbo pobūdžio, kontakto galimybių su sergančiais ir (arba) priklausančiais rizikos grupei asmenimis, buvimą žmonių susibūrimo, išsiaiškinmas.
Kokios diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimo tvarkos rekomendacijos nėščiosioms ir gimdyvėms?
1. Karantino metu nėščiosios prižiūrimos pagal nėščiųjų priežiūros tvarką. Apie apsilankymų, tyrimų skaičių ir laiką sprendžia gydantis gydytojas, esant galimybei konsultacijos teikiamos nuotoliniu būdu.
2. Ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai išduodami nuotoliniu būdu.
3. Karantino metu nėščiąsias ir gimdyves prižiūri tik tuo metu dirbanti komanda, sudaryta iš skirtingų sričių medicinos specialistų. Nerekomenduojama individuali gydytojo akušerio ginekologo ir (ar) akušerės priežiūra.
4. Siekiant sumažinti infekcijos perdavimo riziką, visi tyrimai ir konsultacijos turėtų būti sutrumpinti iki būtiniausių veiksmų atlikimo ir svarbiausios informacijos aptarimo.
5. Nėščioji ar gimdyvė turi stengtis kaip galima labiau vengti kontakto su aplinkos daiktais.
6. Visos gimdyvės prasidėjus gimdymo veiklai į gydymo įstaigą priimamos įprasta tvarka, be apribojimų, tačiau laikomasi visuotinai nustatytų ir kiekvieno asmens, tuo pačiu ir dar negimusio kūdikio, sveikatai apsaugoti reikalingų priemonių.
Jei esu nėščia ir kreipiuosi dėl panašių į virusą simptomų, ar man teikiama pirmenybė dėl ištyrimo?
Esant susidariusiai situacijai, stengiamasi užtikrinti optimalų pacientų ištyrimą ir gydymą. Resursai yra riboti, todėl pacientai tiriami tikslingai. Esant padidėjusiai rizikai būti užsikrėtus koronavirusu COVID-19 ir pasireiškus šiol ligos simptomams, gydytojas nusprendžia, ar tikslinga skirti tyrimą virusui nustatyti. Nėščiosios tiriamos įprastine tvarka.
Ar pasikeistų mano ambulatorinė nėštumo priežiūra, jeigu būtų įtariama (patvirtinta) COVID-19 infekcija?
Dėl nėščiųjų su įtariama ar patvirtinta COVID-19 infekcija ambulatorinės nėštumo sprendžiama individualiai.
Kokios yra ultragarsinio ištyrimo ir diagnostikos rekomendacijos nėštumo metu?
Kai kuriuos tyrimus (pavyzdžiui, gliukozės toleravimo mėginį, tyrimus dėl sifilio ar ŽIV trečiuoju nėštumo laikotarpiu) galima atidėti, kol baigsis izoliacijos laikotarpis. Iš pradžių konsultacijų būtinumas turėtų būti įvertinamas telefonu, o reikalui esant – paskirti konsultacijos laiką ir vietą. Tokios moterys turėtų būti ambulatoriškai apžiūrimos atskirai, ambulatorinės įstaigos darbo pabaigoje. Personalas turi dėvėti asmens apsaugos priemones.
1. Nebūtini ir neskubūs ultragarsiniai tyrimai turėtų būti nukeliami ar atliekami rečiau, taip siekiant sumažinti infekcijos pavojų.
2. Ultragarsinių tyrimų metu turėtų būti vertinamos tik būtinos vaisiaus anatominės struktūros.
3. Gimdos kaklelio ilgis, pirmiausia, turėtų būti vertinamas per pilvo sieną, esant įtarimui, kad gimdos kaklelis sutrumpėjęs – gali būti atliktas ultragarsinis tyrimas per makštį.
Kaip nėščiajai ir gimdyvei saugotis nuo infekcijos užsikrėtimo gydymo įstaigoje?
Norėdamos išvengti infekcijos, nėščiosios turėtų daryti tuos pačius veiksmus, kaip ir likusi visuomenė.
1. Kosint ar čiaudint, užsidenkite alkūne;
2. Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis;
3. Laikykitės 2 metrų atstumo nuo kitų pacientų, medicinos personalo, jei nėra kitos būtinybės;
4. Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu arba naudokite 60–70% alkoholio turinčias rankų dezinfekavimo priemones.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
