Tėvas pasisakė apie keičiamą vaiko priežiūros atostogų tvarką: liaukitės išradinėję dviratį

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė nubausti visus, turinčius ar ketinančius susilaukti vaikų. 

 Vaiko priežiūra – darbas 24 valandas per parą, be išeiginių, be atostogų.<br> 123rf nuotr.
 Vaiko priežiūra – darbas 24 valandas per parą, be išeiginių, be atostogų.<br> 123rf nuotr.
 Vaiko priežiūra – darbas 24 valandas per parą, be išeiginių, be atostogų.<br>123rf.com nuotr.
 Vaiko priežiūra – darbas 24 valandas per parą, be išeiginių, be atostogų.<br>123rf.com nuotr.
 Vaiko priežiūra – darbas 24 valandas per parą, be išeiginių, be atostogų.<br>V.Balkūno nuotr.
 Vaiko priežiūra – darbas 24 valandas per parą, be išeiginių, be atostogų.<br>V.Balkūno nuotr.
 Raimondas Šimaitis.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
 Raimondas Šimaitis.<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Daugiau nuotraukų (4)

Raimondas Šimaitis, tėvas, mokesčių mokėtojas. Ne politikas

Jul 3, 2020, 1:26 PM

Spaudoje pasirodė straipsniai apie tai, kaip paskatinti tėvus įsitraukti į vaikų priežiūrą ir pasiūlytos 2 alternatyvos, kaip siūloma keisti vaiko priežiūros atostogų tvarką.

Lietuvoje ir taip mažėja gyventojų, nepaisant to – nuolat bloginamos vaikų priežiūros „atostogų“ sąlygos. Nežinau, kodėl tai vadinama atostogomis ir koks modernus vaikų neturintis žmogus sugalvojo tokį pavadinimą, nes visi, turintys vaikų, žino, kad tai darbas 24 valandas per parą, be išeiginių, be atostogų, be kūdikio maitintojų budėjimų grafiko kas ketvirtą parą, kaip daroma tarnybose, budinčiose visą parą. 

Nepaisant to, jog mamos, pagimdžiusios ir augindamos būsimus mokesčių mokėtojus, „uždirba“ gerokai mažiau, nei dirbdamos darbe nuo 8 iki 17 val., jos dar ir dirba neapmokamus viršvalandžius, o po viso to  nubaudžiamos mažesniu „atlyginimu“. 

Tikriausiai ūgtelėjęs vaikutis sunaudoja mažiau sauskelnių, jam reikia mažiau rūbelių, pradeda valgyti ne tik iš krūties.  

O mama? Mamai po gimdymo reikia grąžinti buvusias formas, todėl ji irgi mažiau valgys.

Ponai ministerijos klerkai, kur dėti 18 mėnesių vaiką, jei nėra ugdymo įstaigų? Vienam iš tėvų išeiti iš darbo, nes seneliai irgi dirba?  

Kodėl Lietuvoje iš pradžių daroma, o tik paskui žiūrima, kas darosi po to „pridarymo“? 

O gal vieną kartą mūsų įvairių sričių „profesionalai“ galėtų nustoti išradinėti dviratį ir paprasčiausiai pažiūrėti, kaip gyvena ir kaip įstatymus priima kitos valstybės? Pavyzdžiui, Danija, kurioje įstatymas nepriimamas, jei po ilgų analizių ir tyrimų nustatoma, jog jis po kažkiek metų turės neigiamą poveikį.

Įvairioms politinėms jėgoms nuolat šūkaujant, neva „mažinsime emigraciją, skatinsime gimstamumą“, realybėje daroma priešingai: skatinama emigracija ir mažinamas gimstamumas.

Ką gero Lietuvai ir lietuviams gali padaryti politikas ar jų grupė, jei daugelis tų Lietuvos rinkėjams atstovaujančių asmenų per savo gyvenimą savarankiškai nėra uždirbę nei vieno euro, o tik dirbo biudžetinėse įstaigose?  

Kaip jie gali pagerinti piliečių gyvenimą, patys tam tikra prasme būdami „asocialūs“ asmenys, nes iš Seimo išleidus į laisvą darbo rinką, nieko nesugeba, tik įsitrinti į specialiai jiems sukurtą arba draugų ar partijos narių valdomą biudžetinę įstaigą?

Neretas Seimo narys ar ministerijos darbuotojas, gaunantys ne tik atlyginimą, bet ir įvairius priedus, jau senokai praradę realybės jausmą, gyvena tarsi kitoje tikrovėje, tarsi kokia Marija Antuanetė, kuri prieš nukirsdinimą nusistebėjo: „Ar mano žmonės neturi duonos? Tegu valgo pyragus.“

Jei Seimas bei jam pavaldžios ministerijos daro tik tai, ką liepia Europos Sąjungos direktyvos, gal reikėtų paleisti visas tas ministerijas ir Seimą? Kam reikalingas toks išpūstas valstybės aparatas, jei jis tik pritaiko direktyvas, nuleistas iš viršaus? Užtektų keliolikos administratorių direktyvoms perrašyti.

Iki šiol buvo labai gera tvarka – vaiko tėvas galėdavo pasiimti tėvystės atostogų, dėl to šeimos pajamos gimus vaikui beveik nenukentėdavo. Kam visa tai reikėjo keisti?  

O juk mes, tėvai, gimdome ir auginame Lietuvos gyventojus, būsimus mokesčių mokėtojus, be kurių Lietuva tik teritorinis vienetas. O gal to ir siekiama – palikti tik teritoriją?

Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovautų žmogus, turintis nors kiek praktinės vadybos pagrindų ar bent jau kritinio mąstymo, tai jis ar ji klerkams, užsimojusiems vėl kažką pakeisti, pamojuotų ta pačia jų siūloma direktyva palei nosį: „Valstybės narės savo įstatymus per trejus metus turės pritaikyti prie direktyvos, tačiau šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, negalės pabloginti padėties gyventojams, pasiremdamos šiuo dokumentu.“

Ar naujoji tvarka nėra esamos padėties bloginimas gyventojams?  Kokie dar svarstymai?

Man tai kas, aš gyvenu gerai, sotus ir beveik viskuo patenkintas, valgau sau ledus ir vargo nematau. Bet juk tūkstančiai jaunų šeimų gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo...

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.