Iš rinkimų apylinkės vilnietė išėjo lydima nemalonaus jausmo: „Tai skaudi Lietuvos opa“

Pastarosiomis savaitėmis susirgimų koronavirusu skaičius Lietuvoje išaugo. Daugelis iš mūsų jau patyrėme, ką reiškia saviizoliacija, išgyvenome žinią, kad artimoje aplinkoje užfiksuotas pavojingas užsikrėtimas, kažkam netgi teko persirgti šia klastinga liga. 

Jaučiame grėsmę ne tik savo ir artimųjų sveikatai. Nerimaujame dėl ekonominio ir emocinio saugumo. Dedame didžiules pastangas, kad pandemijos laikotarpiu gyvenimas būtų kuo įprastesnis ir visavertiškesnis. Atrodė, kad išmokome atsakingai saugotis. Parduotuvėse, kavinėse, sporto klubuose, renginiuose, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir kitose vietose įvesti apribojimai ir taisyklės kol kas, atrodo, leidžia kontroliuoti koronaviruso plitimą. 

Tai, ką sekmadienį teko patirti balsuojant rinkimų apylinkėje Vilniaus mieste, man iškėlė svarbių klausimų. Nenoriu skelbti rinkimų apylinkės pavadinimo, nes neturiu tikslo ko nors kaltinti ir šio straipsnio tikslas – kitas. 

Susidarė įspūdis, kad balsuoti atvykę asmenys įvykdė jiems keliamus reikalavimus dėl kaukių, savo tušinukų ir atstumo laikymosi, tačiau rinkimų organizatoriai nebuvo tinkamai pasiruošę, elgėsi rizikingai ir nepaisė elementarių saugumo reikalavimų. 

Štai keletas pavyzdžių. Lauke tvarkingai eilėje per saugų atstumą vienas nuo kito laukusius asmenis prie rinkimų apylinkės durų pasitikdavo paslaugus, tačiau pavojingai arti kiekvieno rinkėjo priartėjantys „srautų reguliuotojas“. 

Nors lauke buvo šilta, apie 14 laipsnių, rinkimų apylinkės durys buvo uždaros, oras patalpose – tvankus ir neišvėdintas.

Nors patalpose buvo pakankamai erdvės, rinkimų komisijos nariai sėdėjo vienas prie kito, nesilaikydami 2 metrų atstumo ir nepalinkdami erdvės rinkimų lapuose pasirašantiems asmenims. Prisiminiau, kaip buvo spaudžiami kavinių, restoranų savininkai staliukus išdėlioti reikiamu atstumu. Rinkimų organizatoriams, atrodo, ši taisyklė negaliojo. Manau, verslininkai jiems turėtų griežtų pastabų.

Išgirdus reikalavimą pasirašyti prisiliečiant prie juodo rinkėjų sąrašų „apkloto“ net nupurtė. Nebandžiau įsivaizduoti, kiek per dieną asmenų prie jo prisilietė. Gerai, kad greta buvo padėta dezinfekcinio skysčio, kuriuo, padėjusi parašą, nedelsiant dezinfekavau savo rankas.

Balsavimo kabinoje biuletenius užpildžiau savo tušinuku, tačiau lapus teko padėti ant nedezinfekuoto paviršiaus. Aplinkui nesimatė dezinfekcinio skysčio. Mielai būčiau prieš ir po panaudojimo nuvaliusi balsavimo vietą. Taip, kaip tai jau esu įpratusi daryti sporto klube, kaskart pasinaudojusi treniruokliu. Rinkimų apylinkėje toks elementarus žingsnis niekam nerūpėjo. 

Daugiau nebesiplėsiu, tačiau prisipažinsiu – išeinant iš rinkimų apylinkės lydėjo nemalonus jausmas. Eilėje prie durų laukė apie dvi dešimtys rinkėjų, iš kurių daugiau kaip pusė buvo vyresnio amžiaus,  padidintai rizikos grupei užsikrėsti virusu priskiriami asmenys. Dar prieš kelis mėnesius jie buvo raginami likti namuose, nesimatyti su vaikais ir anūkais. Lieka tikėtis, kad pilietinis aktyvumas ir rinkimai jiems nedovanojo užsikrėtimo pavojingu virusu.

Viliuosi, kad kitose rinkimų apylinkėse balsavimo sąlygos buvo saugesnės. Jeigu ne, ir visur buvo panašių pažeidimų, tada turime kalbėti apie skaudžiausią Lietuvos opą – dvigubus standartus. Kai prekybininkams, paslaugų teikėjams, gydytojams, pedagogams ir kitiems asmenims keliami ypač aukšti reikalavimai, tačiau tokie reikalavimai negalioja valstybės institucijų, įstaigų atstovams. 

Prisiminiau istoriją apie garsų dvasinį vadovą, kurio viena moteris parašė pamokyti jos sūnų, kad nederėtų valgyti daug saldainių, nes cukrus kenkia. Žinomo autoriteto pastaba turėjo paveikti mažamečio elgesį. Moteris nustebo, kad dvasinis lyderis sutiko pakalbėti su berniuku, bet net kelis kartus atidėjo pokalbį. Galiausiai, kai susitikimas įvyko ir patarimas berniukui buvo duotas, moteris paklausė, kodėl gana paprastą pokalbį teko atidėlioti. Dvasinis lyderis prisipažino, kad patarimą kitam galėjo duoti tik po to, kai pats nustojo vartoti per daug cukraus, o tai nebuvo lengva ir užtruko. 

Man ši istorija – pavyzdys, kaip išvengti dvigubų standartų. Iš kitų reikalauti galime tik tiek, kiek patys sugebame laikytis nustatytų reikalavimų. Tai labai gerai matosi tėvų ir vaikų santykiuose. Vaikams lengva laikytis elgesio modelių, kurie būdingi tėvams. Jeigu tėvai, mokytojai ar autoritetingi asmenys iš vaikų ar pavaldžių asmenų reikalauja vienokio elgesio, o patys elgiasi priešingai, tada didelė tikimybė, kad reikalavimų nebus paisoma.

Dar blogiau – dvigubi standartai pakerta pasitikėjimą ir santykį verčia psichologiškai nesaugiu, nenuoširdžiu. Priešingai, geras pavyzdys, nustatytų taisyklių paisymas skatina pasitikėjimą, suteikia motyvacijos ir sukuria saugų atvirą santykį. 

Manau, kad dvigubi standartai, taisyklių ir normų pažeidimai yra viena esminių priežasčių, kodėl Lietuvoje nepasitikima daugeliu valstybinių institucijų. Kita vertus, turime labai gerų ir sektinų pavyzdžių. 

Ar kada nors susimąstėte, kodėl Lietuvos ugniagesiai iš visų valstybinių struktūrų turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą? Mano nuomone, taip yra dėl to, kad kiekvienu atveju į įvykio vietą atvykusi komanda 100 procentų priima atsakomybę už situacijos suvaldymą ir kovoja su ugnimi ar kita grėsme visomis jėgomis, gelbėja gyvybes ir turtą. Sistema veikia patikimai.

Prieš kelias savaites teko stebėti, kaip viduryje nakties įsijungus priešgaisrinei signalizacijai daugiabutyje per kelias minutes sulėkė trys ugniagesių komandos. Jos patikrino visas patalpas. Minimu atveju didesnio gaisro nebuvo, tačiau stebėdama, kaip dirba ugniagesiai, jaučiau pasitikėjimą jais ir pačia sistema.

Gyvenimas yra kupinas netikėtumų ir mes dažnai darome klaidų. Labai tikiuosi, kad pastarųjų rinkimų patirtys buvo labai svarbios pamokos rinkimų organizatoriams, pirmiausia – Vyriausiajai rinkimų komisijai. 

Piliečių teisė pareikšti nuomonę formuojant svarbiausią Lietuvos valdžios instituciją – Seimą – yra svarbiausia demokratijos apraiška. Tai mūsų visų laisvės sąlyga. Iki šiol didžiausias dėmesys buvo sutelktas į teisės aktų įgyvendinimą per rinkimus. 

Pandemijos sąlygomis vykstantys rinkimai parodė, kad viruso grėsmė neturi apriboti ar iš viso atimti iš asmenų teisę balsuoti. Tuo turi pasirūpinti tiek rinkimų organizatoriai, tiek ir dalyviai, kiekvienas vykdydamas savo pareigas ir prisiimdamas savo atsakomybę.

Esu optimistė ir tikiuosi, kad po dviejų savaičių nestebėsime koronaviruso atvejų šuolio dėl rinkimų pirmajame ture padarytų klaidų. 

Taip pat tikiuosi, kad antrajame ture bus išmoktos pamokos ir pašalintos kliūtys, galinčios sukelti grėsmę rinkėjų sveikatai ar laisvai pilietinei valiai išreikšti. Jeigu ne, turėtų būti pareikalauta asmeninės Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkės atsakomybės, kad būtų išsaugotas pasitikėjimas demokratiniais rinkimais ir jų organizatorių profesionalumu.