Ji pasidalijo istorija, kuomet teko kone iš mirties gniaužtų gelbėti savo tėvą.
Greitoji: „Nėra prasmės vežti į ligoninę“
„2 dienų košmaras arba kaip pagaliau gavau pagalbą... Mano tėvui 68 metai, jis kiekvieną rytą plaukioja baseine, dievina žvejybą, sodininkystę ir myli gyvenimą. Pasijuto blogai, kitą dieną – penktadienį – užsiregistravo COVID-19 testui mobiliajame punkte. Nuvykęs testą atliko antradienį“, – pasakojimą pradėjo E.Vaupšaitė ir pažymėjo, kad toliau istorijoje testai bus daromi du.
Dar prieš kelias dienas iki šio įvykio E.Vaupšaitė su tėčiu nuolat susiskambindavo.
„Su tėčiu susiskambindavau kiekvieną dieną, situacija buvo stabili. Trečiadienį ryte su juo sunkiai susikalbėjau, jis sunkiai rinko žodžius, todėl skubiai iš Klaipėdos nuvykau į Šiaulius. Pakeliui pradėjo skambinti ir tėvo draugai bei kaimynai, kad negali su juo susisiekti. Ačiū jiems.
Atvykusi supratau, kad reikia kviesti medikus. Sulaukiau, pažiūrėjo, teigė, kad nėra dėl ko vežti į Šaulių ligoninę, nes temperatūros nėra, nedūsta. O ir ant jų neva pyksta, kad veža visus ligonius.
„Jūs gi gerai jaučiatės, ten bus tikrai blogiau“, – sakė medikai. Hmmm.... Dėl ko su juo sunkiai susišneku? Sako senatvė... Na nieko sau – per naktį senatvė. Sakau, toks nebuvo, sako mes gi nežinom.
G.Šiupario nuotr.
Išvažiavo. Susisiekiau su jo šeimos gydytoja – laukite testo rezultatų, be jo nieko negalime komentuoti, kai gausime, susisieksime. Paprašiau, kad pasakytų ligos istoriją, mažą ką, ko nežinau. Spec. ligų nėra, tik vaistai nuo spaudimo. Namie juos randu.
Nuvykau į parduotuvę maisto. Galvoju, kažkas čia ne taip.
Grįžau ir visgi pati nuvežiau tėvą į Šiaulių ligoninės priimamąjį. Paaiškinau, kad greitoji nelabai norėjo vežti, bet jis man blogėja akyse. Bijau dėl kitų ligų. Prasidėjo tikrinimo procesas, tikrai už tai ačiū medikams, nes atliko visus tyrimus, susijusius su mano baimėmis. Nors ir reikėjo laukti 6 valandas“, – savo istorija „Facebook“ paskiroje pasidalijo E.Vaupšaitė.
Tačiau tuo klaipėdietės vargai nesibaigė.
„Istorija tęsiasi. Buvo pasakyta, kad paskambinsime dėl rezultatų maždaug už 2 valandų. Vis dar COVID-19 atsakymo, paimto mobiliame punkte, nėra. Paima antrą testą. Aišku, niekas neskambina, už 2 valandų skambinu pati.
Suprantu, situacija visur baisi. Atsakymas – paskambinkite už 2 val. Skambinu už 2 valandų. Paskambinkite už 20 min. Pagaliau pagavau gydytoją. Diagnozė – abipusis plaučių uždegimas su didele infekcija, kuri greičiausiai ir turi įtakos bendravimui, smegenims. Sako: paskambinkite ryte 9.30 val. būsime gavę atsakymą dėl COVID-19. Hmmm...
O galvoje skamba dienos posakis: „Jūsų tėvui viskas gerai“, – nemaloniais prisiminimais dalijosi klaipėdietė.
Ji liko Šiauliuose, viena, nes COVID-19 testo atsakymo nėra.
„Niekur važiuoti negaliu. Rytas: 9.30 val. Rezultato nėra. 10.30 val. nėra. 11.30 nėra... 12.30 val. – teigiamas. Gerai, gaunu gydytojos kontaktą, skambinu. Labai nuostabi medikė, nuramino, situacija gerėja. Džiaugiuosi.
Tačiau... Nebėra vietų. Planuoja vežti į kitą miestą, nes nebėra lovų COVID-19 ligoniams. Paklausiau: „Gal galiu persikelti į Klaipėdą?“ Atsakymas: „Negalite, ne tas regionas. Jums paskyrėme Mažeikius“. Gerai, ką padarysi, tinka.
Džiaugiuosi. „Atvežkite šiltesnę striukę, vaistus nuo spaudimo, kuriuos geria, dviejų valandų bėgyje išvažiuojame su spec. transportu“, – porino medikai. Gerai, be problemų, būsiu už 15 min. Viskas jau 10 kartų suruošta, nes vis laukiu, kada galėsiu nuvežti bent kažką. Nuvežu, paprašau, kad paskambintų ir paklaustų, ar tikrai dar neišvažiavo.
Paskambina – atsakymas, nebevešime, paliekame Šiauliuose. Dar labiau nudžiugau, šalia artimieji, kol būsiu saviizoliacijoje, jei ko reiks – perduos. Palieku siuntinį, supakuotą telefoną, būtinus daiktus ir grįšiu į Klaipėdą izoliuotis.
Nusiraminau... Važiuoju, pusiaukelė, nuojauta nerami, visgi 2 paros be miego, galvoju, paskambinsiu ir pagaliau išsiaiškinsiu, kokia palata ir kur perkeltas mano tėtis. Skambinu – išvežė į Mažeikius.
Ta prasme? Paėmėte bent daiktus, kuriuos vardinote? Atsakymas: „Ne, nespėjome...“ Okey, daiktai liko, suprantu.
Apsisuku, grįžtu atgal, nes tą patį paketą turėsiu kažkaip perduoti rytoj Mažeikiuose, gi būsiu saviizoliacijoje. Vėl galvos skausmas. Išsekusi grįžtu atgal 80 km. Sutikau ir ligoninės vadovybę, išsipasakojau, nuovargis, pyktis, neišlaikiau... Gi žmogus esu.
G.Šiupario nuotr.
Viskas gerai, bet vienas dalykas nustebino. Posakis: darbo daug, mes dabar sprendžiame, kokius skyrius uždaryti, kad atlaisvintume dar 10 lovų. Tai palaukite? Kur jūsų pasiruošimas? Kur planas B, C, D, E, F?
Juk apie antrą bangą, kalbama nuo pirmosios bangos pradžios, o juos, kaip kelininkus, sniegas užklupo netikėtai? Kur normali sukurta sistema? Kiek klaidų vienoje situacijoje! Kiek dar tokių žmonių, „kuriems viskas gi gerai“?
Nebėra jėgų. Sustoju kavos. Ir girdžiu – SMS žinutė į tėvo telefoną. Atsisėdu, perskaitau. Jūsų COVID-19 testas, atliktas mobiliajame punkte antradienį, –neigiamas. Situacija primena posakį „šiek tiek nėščia“. Vienas testas teigiamas, kitas neigiamas. Hmmm...“ – savo „Facebook“ paskiroje viską išsamiai aprašė E.Vaupšaitė.
Kada skirs nedarbingumą saviizolizacijai?
„Vakarų ekspresui“ susisiekus su E. Vaupšaite ir pasikalbėjus apie esamą situaciją, ji sakė, kad jau ir pati jaučia COVID-19 simptomus: pakilo kūno temperatūra, nebejaučia skonio.
„Užsiregistravau COVID-19 testui. Jį man atliks sekmadienį. Paskambinau į karštąją COVID-19 liniją ir pasakiau, kad noriu saviizoliuotis namie ir man reikalingas nedarbingumas saviizoliacijai, gal galite pakonsultuoti kur man kreiptis. Man pasakė: laukite skambučio.
Atskleidė, kiek koronavirusu užsikrėtusių pacientų per dieną sulaukia Santaros klinikos
Sakau: tai, ką man dabar daryti? Man buvo atsakyta, kad laukite skambučio. Sakau, kas susisieks su manimi, atsakė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. O iš kur jie sužinos, kad aš turėjau kontaktą? Atsakė: tėtis pasakys. Bet gi tėtis dar negyvybingas, miega, kada jis pasakys, gal po 2-3 dienų, o ką man dabar daryti? Situacija – daugiau nei absurdiška“, – teigė E.Vaupšaitė.
Ji pabrėžė, kad ji nėra iš tų, kur puola skųstis ar draskyti akių, tačiau šioje situacijoje ji negali tylėti.
„Tokie dalykai ir aplaidumas juk gali kainuoti kiekvieno iš mūsų artimų žmonių gyvybes. Saugokite vieni kitus. Situacija šalyje yra labai bloga. Antroji COVID-19 banga – kaip sniegas kelininkams... Užklupo netikėtai.“
Susiję straipsniai
Pokalbio pabaigoje ji pasidžiaugė, kad tėtis jai jau skambino telefonu, jau yra gyvybingas, samprotaujantis ir sveiksta.
„Ačiū Mažeikių ligoninės medikams. Jei nebūčiau strimgalviais iš Klaipėdos vykusi į Šiaulius ir pati tėčio nenuvežusi į ligoninę, nežinia, ar šiandien galėčiau kalbėtis su juo. Dabar jau ramiau, tačiau noriu pasidalinti savo istorija, kad daugiau tokie dalykai mūsų šalyje nebesidėtų. Gal kažkas atkreips į tai dėmesį“, – pabrėžė E.Vaupšaitė.