„Mūsų skyriuje serga 30... Slaugytojos neviltyje, nebėra kam dirbti. Ėjau, visus maitinau, nes nebėra kam juos maitinti. Yra 5 deguonies aparatai, bandom suktis su tiek, kiek turim. Baisu, nežinau kas bus, nes ligoninės jau mūsų senelių nepriima. Visiškos šakės...“ – tai iš pokalbio su kolege. Man plaukai šiaušiasi – ir pikta, ir liūdna, ir gaila visų medikų.
Tuo metu chėbrytė: „Tai nuvarom į „Akropolį“, reikia kalėdinių dovanų, vis tiek gi keisimės. Na kaip – Kalėdos ir Naujieji be draugų, gi niekas netikrins, tyliai susirinksim ir atšvęsim.“ Plius 3000 sergančiųjų.
Išgirdę apie naujus ribojimus, žmonės nuo ryto suskubo apsipirkti, grožio salonuose – apgultis
„Vis tiek šūdina situacija, tai pasiimkim tai, kas geriausia.“ Plius 3000 sergančiųjų.
„Nes gi švęsti reikia. Ir dovanas pirkti reikia. Ir gyventi, dėl Dievo meilės reikia! Kaip dabar čia.“ Plius 3000 sergančiųjų.
„Statistikos departamentas sako, kad yra likę daugiau nei pusė laisvų lovų visoje Lietuvoje, aš nesuprantu, kur jūs matot bėdą?“ Plius 3000 sergančiųjų.
„Šiaip korona tai tas pats gripas, nuo gripo miršta daugiau per metus nei nuo tos jūsų koronos.“ Plius 3000 sergančiųjų.
„Varom į „Burger Kingą“ paėst? Varom.“ Plius 3000 sergančiųjų.
V.Balkūno nuotr.
Ir kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad tiek daug „drąsių“ žmonių aplink. Drąsių eiti apsipirkinėti, drąsių rengti vakarėlius ir drąsių gyventi be suvaržymų.
Jie net neįsivaizduoja, anei maža jų smegenų dalelė nesupranta, kaip dabar dirba medikai. Kaip jie (slaugytojos, gydytojai, gydytojai rezidentai, medicinos studentai ir visas kitas personalas) rizikuoja savo sveikata, kaip jie iš visų jėgų stengiasi, kad korona nenusineštų dar vienos gyvybės. Ir kaip kiekviena mirtis, kurios buvo galima išvengti, gula ant jų dūšios. Nes to BUVO galima išvengti. Bet pasitaikei kelyje TU („drąsus pilietis“).
„Bet kiek per karantiną miršta žmonių dėl laiku nesuteiktos pagalbos! Karantinas yra žmogaus teisių apribojimas!“ Pirmasis karantinas buvo kitoks, jis buvo skelbtas tuo metu, kai dar nebuvo žinoma, su kokiu virusu susidursim ir kaip viskas bus. Taip, tada nebuvo tokio sergamumo ir karantinas buvo prevencinis. Bet, kaip matot, suveikė puikiai.
Dabartinis karantinas buvo paskelbtas dėl didėjančio sergamumo. Didėjantis sergamumas atsiranda dėl „drąsių“ žmonių, kurie nori šventę švęst. Nes jeigu jie patys nesuvokia, kad reikia pasilikti namie, juos reikia uždaryti namie. Tai loginė seka tokia, kad dėl laiku nesuteiktos pagalbos, laiku nepastebėtų ligų ir panašiai, esi kaltas TU, „drąsuoli“. TU, kuris manai, kad koronos nėra. TU, kuris manai, kaukės neveiksmingos. TU pats esi dėl to kaltas. Tai nesiskųsk, užsičiaupk ir sėdėk namie, dėl Dievo meilės.
Na bet kur ten jie sėdės... Čia toks iš serijos – papūsk prieš vėją.
Man baisu dėl mano kolegų. Ypač vyresnio amžiaus, kuriems koronavirusas yra pavojingas. Ir aš visiškai suprantu tuos, kurie ima nedarbingumo pažymėjimus arba tiesiog išeina iš ligoninės ir saugiai būna namie su savo šeima, kurioje gal yra rizikos grupės asmenų.
O tada visi pradeda klykti apie Hipokrato priesaiką. Juk jums visiems vienodai, kad susirgsit ar apkrėsit kitus, elgiatės taip, lyg prekybcentriai būtų buvę atidaryti vakar, o mus (juos labiau) maišot su žemėm, kad Hipokrato priesaikos nesilaikom...
I. Šimonytė tikslina nurodymus dėl judėjimo ribojimų: pareigūnams palikta išimtis leisti įvertinti asmenų situaciją
„Kur pagarba pacientui??? Jūs privalote mus gydyti!“ Apie kokią pagarbą „pacientams“ galima kalbėti, kai pacientai iš viso nesupranta, kas tai yra. Nes na, jei jau kalbėti apie fundamentalius dalykus, tai toks neatsakingas „drąsuolių“ elgesys yra paprasčiausiai nepagarba gyvybei. Kito žmogaus gyvybei. Mamos, tėčio, senelio, močiutės – visų.
Iš vienos pusės žiūrint, labai globaliai ir labai be empatijos, tai taip, Darvinas sako, kad čia viskas tvarkoje. Natūrali atranka vyksta, pasaulis „važiuoja“ toliau. Bet su šita „atranka“ yra viena bėda – nes miršta ne tie „drąsuoliai“ (dažniausiai), o jų tėvai ir seneliai.
Man labai liūdna matyti tą „neigiančiąją“ Lietuvos pusę. Tuos žmones, dėl kurių kasdien miršta po 20-30 žmonių. Man labai liūdna ir dėl to, kad kuo toliau, tuo labiau medikai sulaukia pasipiktinimo, skundų, grasinimų ir visokių prakeiksmų, o ne paprasto dėkingumo. Jie dirba, ir dirba siaubingai daug ir siaubingai sunkiai. Ir tai toli gražu ne tik fizinis nuovargis.
V.Balkūno nuotr.
Aš skaitau kolegų pasakojimus ir tik įsivaizduoti galiu, kokį tamsų debesį jie visi virš savęs nešioja. Kiek jie mato mirčių, kiek ašarų ir kiek neteisybės. Bet jie toliau dirba. Kasdien eina atgal į tą mūšio lauką ir traukia sergančiuosius iš koronos.
O TU apsipirkinėji prekybos centruose. Plius 3000 sergančiųjų.
TU drąsus, tu nebijai koronos. Plius 3000 sergančiųjų.
TU neleisi karantinui būti Grinču ir iš tavęs pavogti Kalėdų. Plius 3000 sergančiųjų.
Ką ta močiutė. Svarbiau Kalėdos ir Nauji. Plius 3000 sergančiųjų.
Būkit žmonės. Sėdėkit namie.“