Margaritai pradėjo tirpti kojos ir laužyti stuburą ir čia ji įžvelgė ženklą, kad... gali būti nužiūrėta arba kažkas jai linki blogo. 56-erių teismo darbuotoja greit susirado energetikos terapeutės numerį ir užsiregistravo į seansą.
„Tave pasiveja bėdos iš praeities, nes tiesiog nemoki savęs mylėti“, – išmintingu balsu kartojo moteris su indų dievybių plakatais už nugaros.
Po valandos pokalbio, kuris kainavo 30 eurų, moteris – mama, žmona, močiutė ir specialistė, turinti du aukštuosius išsilavinimus, – jautėsi pakylėta, kad niekas nebado adatų į jos nuotrauką.
Pinigai sumokėti, atsakymas gautas. O kas toliau?
Margarita šventai tiki, kad dvasiškai tobulėja, energetiškai saugosi, psichologiškai supranta save ir kitus, o ta nemeilė sau tėra smulkmena, nes akių nebado ir valgyti neprašo. Tad ji ir toliau gyvena savo nemeilės gyvenimą: pyksta ant žento ir ant sofos knarkiančio bedarbio sutuoktinio, ant jos mamą palikusio alkoholiko tėvo, ant vaikų, o po to ant savęs.
Atviraudama su drauge telefonu ji guodžiasi turinti atidirbti K-A-R-M-Ą: tėvų, senelių, savo – juk visos nelaimės ne dėl netinkamo elgesio, piktų žodžių, nuvertinančių frazių, žiauraus bendravimo ir didžiulio nemokėjimo, kaip reikia elgtis.
Margaritai atrodo, kad ji tiesiog gyvena, o bėdos ir netikę vyrai jos kelyje pasitaiko savaime: jai viskas gerai, bet jie, jos širdies brakonieriai, užkūrė tą vidinį nemeilės laužą.
Vis dėlto paaiškinti, ką žodis iš didžiosios K reiškia, jai ne visai pavyksta nei sau, nei kitiems. Margarita mano, kad populiarus kursuose ir ekranuose vartojamas terminas „karma“ yra „Dievo rykštė“, kuri ją plakė, plaka ir plaks.
Kas iš tikrųjų Margaritai kiša koją: neraštingumas ar gyvenimo bizūnas? Juk žodis „karma“ reiškia veiksmą ir atoveiksmį, priežastį ir pasekmę, įkvėpimą ir iškvėpimą, balsą ir aidą, impulsą ir reakciją.
Nuėmus visas mistikas net suvalgyti pietūs, kurie vėliau atsiduria ten, kur karaliai pėsti vaikšto, taip pat yra karma.
Visi atliekame milijonus veiksmų, kurie vėliau mums atsiliepia neigiamai, neutraliai arba teigiamai. Valgai sveikai, sportuoji – karma pagerina figūrą, investuoji į savo psichikos sveikatą – gerėja savijauta, studijuoji – įgauni giluminių žinių, dirbi – tobulini savyje meistrystę, neišsakai savo poreikių – susergi vėžiu, tikiesi, kad pasaulis tavęs pagailės, – tampi auka, kurią visi kontroliuoja.
34 metų inžinierius Kristijonas, skirtingai nei Margarita, neturėjo jokių ekstrasensių telefono numerių. Jis visada vadovavosi racionalumu ir tuo didžiavosi, tik jo tai neapsaugojo nuo karčios gyvenimo patirties. Į klinikinio psichologo kėdę vyras krito po sudėtingų skyrybų, nes buvusioji jį išdavė su jo paties draugu.
Padedamas specialisto jis išsiaiškino, kad karma jį pagavo dėl jo paties mamos. Iki šešiolikos metų mažasis Kristijonas augo pilnoje šeimoje, bet motina visada elgėsi šaltai, jį ir tėvą kontroliuodavo, kritikuodavo, klimatas namie priminė nuolat nepatenkintos ledo karalienės rūmus, o sūnui ir tėvui teko neprofesionalių tarnų vaidmuo.
Juodu vienas kitą suprasdavo, pagailėdavo, užtardavo ir bandydavo vengti griežtos motinos, kuri puikiai jausdavo jų bejėgiškumą ir dar stipriau spausdavo su savo kritika.
Motina visada kartojo, kad jie turi būti dėkingi, nes tik ji gali išrėžti tiesą į akis be užuolankų.
Paauglystėje Kristijono tėvai išsiskyrė. Motina virtuvėje pirmą kartą pravirko jo akivaizdoje: „Sūnau, už ką aš šito nusipelniau? Aš viską dariau dėl tavo tėvo, o jis mane paliko dėl naujos kolegės.“
Pirmą kartą Kristijoną užvaldė net keletas jausmų vienu metu: pyktis ant tėvo, kad jis, būdamas jo geriausias draugas, nedavė jam jokios užuominos apie tai, kas vyksta; gailestis motinai, nes ji visiškai palūžo; kaltė sau, kad anksčiau nekentė motinos, kuri buvo apgauta jo ilgai aukštinto tėvo.
Žinoma, tada Kristijonas nesusigaudė, ką iš tiesų jaučia, nes nemokėjo analizuoti. Šie gebėjimai atsirado tik po ilgų ir nepigių pokalbių profesionalo kėdėje.
Po tėvų skyrybų Kristijonas nutraukė ryšius su tėvu, kuris staiga tapo laimingas. Tuomet dar paauglys jis visas savo jėgas skyrė padėti mamai. Ir nuo to greitai pavargdavo.
Pabaigęs mokyklą vaikinas išvyko iš Panevėžio į sostinę, ten susirado draugų, bet merginų drovėjosi, todėl ilgai liko nekaltas.
Trečiame kurse nutiko stebuklas – dvejais metais vyresnė Inesa jam parodė, ką reiškia moters ir vyro artumas. Ji buvo tokia ryški, ambicinga, sėkmės glostoma, valdinga – žodžiu, tikra motina, tik Kristijonas to niekaip nesuprato.
Savo draugams jis sakydavo: „Aš labai myliu savo mamą, bet džiaugiuosi, kad Inesa visai kitokia: jai patinka tas pat, kas ir man, ji mane visada padrąsina, ji man visada gerai pataria, nori, kad man būtų geriau, todėl aš tikiu jos matymu ir sprendimais dėl savo karjeros.“
Šioje vietoje Kristijono memuarus baigsiu, nes klinikinio psichologo kabinete jis sužinojo, kad visą gyvenimą iš mamos gavo signalą, jog jis yra silpnas, tad ji turi kritikuoti ir globoti.
Jis sužinojo, kad tėvo tyla dėl artėjančių skyrybų buvo išdavystė ir vyriško autoriteto žlugimas. Kristijonas pasmerkė save, nes negalėjo atskirti tėvo poelgio nuo savo kaltės jausmo, juk jis taip pat vyras.
Jo žmonos pasirinkimas buvo pasikartojantis trauminis scenarijus, kuriame žmona užėmė šeimos galvos poziciją, o jam suteikė moters vaidmenį, juk be jos jis negali susigaudyti, kaip gyventi, kokį darbą dirbti, kiek algos prašyti.
Ir tik tada Kristijonas suprato, kad jo karma slypi santykyje su mama ir tėvu. Kad galėtų išrišti šį mazgą, jam prireikė poros metų nuolatinių vizitų pas psichologą.
Koks rezultatas? Jis pagaliau suprato, kad dėl savo emocinio neraštingumo išsirinko žmoną, kuri juo netikėjo kaip ir mama – tokiu būdu jis atkartojo jų santykius, o finale leidosi nubaudžiamas, nes pasąmonėje norėjo, kad žmona jam būtų neištikima, nes tik taip galėtų išpirkti tėvo kaltę prieš motiną.
Šiandien vyras žino, kodėl jo laimė virto nelaime, todėl gali išgyventi skausmą, o po to keisti scenarijų be klaidinančių frazių, kad visos moterys yra melagės, bejausmės, valdingos kalės, o vyrai – nuskriaustieji.
Šios dvi istorijos atskleidžia du požiūrius. Jei išsitraukęs piniginę trokšti, kad per valandą būrėja bestų pirštu į tavo priešą ir tikiesi, jog tuo visos bėdos išsispręs, gyveni iliuzijų pasaulyje – pačiam nieko nedarant gyvenimas nepasikeis.
Ant sienos suklijuotos prabangių automobilių ir vestuvinių suknelių nuotraukos tik leis pamatyti savo norus, bet nei princo prie durų atves, nei išmokys siekti rezultatų.
Juk realiame gyvenime mintis yra tik pradžios taškas. Tad jei komunikacijos problemas norime spręsti kvėpavimo ar jogos pamokose, tai yra greičiau bėgimas nuo sprendimo ir elementaraus raštingumo stygius – juk kai skauda dantį, neiname į padangų saloną, tad kodėl turėdami santykių problemų tikimės, kad rytietiška mankšta ar moteriškumo kursai skambant varpelių muzikai ištaisys žodžius, kuriuos sakome sau ir kitiems?
Šiandien dėl to, kad laimė pakišama po žodžiais „dvasingumas“ ir „energetika“, nutinka daug painiavos.
Esant rimtiems bendravimo, santykių, komunikacijos, sveikatos, finansų klausimams kvėpavimo pratimai ir meditacijos nepadeda – jie tiesiog uždeda pleistrą ant šautinės žaizdos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
