„Esu vilnietis, sąžiningas mokesčių mokėtojas. Šeimos galva, atsakingas už, tiesą sakant, jau ir taip skylėtą šeimos biudžetą. Mūsų šeimos sename blokinio namo 3 kambarių bute, kaip ir daugelyje, matyt, šalta. Šalta taip, kad rytais gelia kaulus. Tačiau aš verčiau investuosiu į papildomą antklodę, nei prašysiu šilumos tiekėjo, kad įjungtų man šildymą. Šiluma – svarbiausia praneša man mano šilumos tiekėjas internete. Šiluma svarbu, nesiginčysiu. Bet ne bet kokia kaina. Mane pribloškė žinia, jog vien todėl, kad gyvenu Vilniuje, aš už šildymą turėsiu mokėti 50, o gal net ir 60 proc. brangiau.
Kai man tai praneša, manęs neveikia jokio ekonominiai argumentai, kad šilumos kainos kyla dėl brangstančių dujų ar naftos kainų Irake, dėl to, kad Baltarusijos ir Ukrainos miškus smarkiai puolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai miškų ir pristigome biokuro ar dėl to, kad kažkas šilumos kainas bandė suvaldyti, bet atleiskite – nepavyko. Aš matau tik geometrine progresija augančius skaičius sąskaitoje už šildymą ir ta pačia progresija mažėjantį likutį savo banko sąskaitoje. Tiksliau, minusinį likutį. Ir rezultatą – juodu ant balto parašytą pranešimą – Pilieti, Jūs subankrutavote.
Labiausiai pikta dėl to, kad subankrutavau net ne dėl to, kad esu nevykėlis, tiesiog nesėkmingas žmogus. Bet todėl, kad esu naivus, tikintis tuo, ką sako. O šilumos tiekėjas metus, o gal jau du pastaruosius sako, kad efektyvina veiklą. Kiek daug daro, kad šiluma mums kainuotų pigiau. Kalbėsiu ne emocijomis, o faktais, kuriuos patikrinti gali bet kas. Jie prieinami visiems ir net skelbiami su pasididžiavimu.
„Vilniaus šilumos tinklų“ 4 dienų darbo savaitė. Galėtume dirbti su penktadaliu mažiau darbuotojų, bet ir toliau dirbame su tiek pat.
Žingsnis palydėtas aplodismentais visur ir visų. Įmonė dirba trumpiau, tačiau įmonės našumas padidintas 23 proc.! Tokiais pasiektais rezultatais džiaugiasi VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Pasak jo, šiuo metu 60 proc. darbuotojų visiškai susitvarko su darbais per 4 darbo dienas. Vidinius įmonės apklausų rezultatus viešinantis VŠT vadovas kaskart pabrėžia visiems skeptikams, kad keturių darbo dienų savaitė nėra tiesiog dar vienos laisvos dienos per savaitę paskelbimas. Esminis dalykas čia yra efektyvumas. Puiku, Vadove!
Tačiau ką, po galais, reiškia tas efektyvumas? Kad įmonė penktadaliu galėtų susimažinti darbuotojų skaičių? Sveikintina, tačiau kodėl to dar nepadarė, jei gali dirbti ir dar geriau be jų?
Ar darbo efektyvumas reiškia, kad penktadaliu galėtų būti mažesnės šilumos kainos vartotojams? Jei jau toks sutaupymo potencialas. Nereikia būti Žygimantu Mauricu, kad suprastum, kad jei jau įmonė dirba efektyviai, ir, kaip pati sako, stengiasi iš visų jėgų dėl vartotojo, tai vartotojas tai ir turėtų pajusti? Ar įmonės vadovai, valdyba vis tik mano kitaip?
Gal vis tik įmonės strategija yra maksimalus pelnas? Tokia komunikacija būtų kur kas tikslesnė (sąžinės dėlei vėlgi pateikiu skaičius, kuriais šilumos tiekėjas didžiuojasi: Vilniaus šilumos tinklai 2020 m. turėjo rekordiškai stiprius finansinius metus – sugeneravo 7,4 mln.). Dėl pelno dirbame efektyviai, dėl pelno keliame ir šilumos kainas? Tokią žinutę suprastų visi – tik ji nepatogi ją sakantiems.
„Vilniaus šilumos tinklų strategija“ – už Nobelio premijos kainą.
Jei jau prakalbome apie strategijas. Šilumos tiekėjas paskelbė, kad siekdamas tapti efektyvesniu ir tvaresniu centrinio šildymo tinklu, nusprendė parengti ilgalaikę strategiją – net iki 2040 m. Rengti šią strategiją patikėjo ne bet kam, o JAV įsikūrusiai įmonei Compass Lexecon, kuri yra FTI Consulting dalis. Kaip pabrėžia pati bendrovė, prie strategijos plušėjo net 3 Nobelio premijos laureatai. Aišku, ne už dyką plušėjo, o už beveik Nobelio premijos kainą – 149.000 eurų. Žinoma, mano šilumos tiekėjo, juk niekas neklausė, kad gal strategiją galėjo parašyti ir vietiniai? (Pats žinoma, nesusiprotėjo). Juk garsėjame kaip pakankamai išsilavinusi tauta, kurios kas antras jaunuolis kremta aukštojo mokslo studijas. Bet, pataisykite mane, ar už kiek mažiau nei penktadalį milijono tie Nobelio premijos laureatai sugebėjo parengti tik tokią strategiją, kurioje numatyta, kad šilumos kaina kils 60 proc. O ateityje gal ir daugiau? Vau! Auksinių protų auksinė idėja.
Atrodo, kad „Vilniaus šilumos tinklų“ darbuotojų, užimančių aukščiausius postus darbo užmokestis kyla kartu su šilumos kainomis.
Čia jau ciniškumo viršūnė. Spjūvis man, bankrutavusiam morališkai ir finansiškai piliečiui, tiesiai į veidą. Vėlgi, oficialūs duomenys (ačiū už tą valstybinį reguliavimą, kuris numatė bent minimalius skaidrumo saugiklius iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomoms bendrovėms). Per metus, dar tik besibaigiančius, „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus alga pakilo nuo 9020 iki 12769 Eurų. Tai gaunasi beveik 40 proc., taip? Beveik koja kojon su šildymo kainom, tiesa?
Ir čia tik aukščiausiasis taip „pasikuklino“. Mano šilumos tiekėjas pakėlė algą ir kitiems darbuotojams, nes yra socialiai atsakingas. Grynas atsitiktinumas, kad pakėlė tiems, kas negalėjo dirbti 4 darbo dienų. Pakelė galimai argumentuodamas – „čia tau už patirtą moralinę žalą“, kad kol vieni ilsisi (penktadienį), kiti turi dirbti. Nes juk kažkas turi dirbti ir, pavyzdžiui, užkasti tas jau gerą pusmetį išraustas gatves Vilniaus senamiestyje. Vėlgi, sąžinės dėlei turiu pasakyti, kad gatvės rausiamos ir tai daroma lėtai dėl tų pačių vartotojų. Ypač Vokiečių gatvėje įsikūrusių verslo atstovų, kurių apyvartos krito jau net daugiau nei kyla VŠT vadovo atlyginimas ar šilumos kainos.
Tad Lietuvos piliečiai, tokie kaip aš – nevykėliai ir labiau sėkmingi, gal jūs žinote atsakymą, kur čia galima įžvelgti darbo efektyvumą ir kur čia yra mūsų, vilniečių šilumos tiekėjo pastangos, kad vartotojui, t.y. mums visiems būtų geriau?
DUOMENYS APIE 2021 METŲ II KETVIRČIO
Generalinio direktoriaus vidutinis atlygis 2021 m. sudarė 12769 Eur, didžiąją dalį sudarė bazinis atlyginimas, kitą dalį sudarė kintama atlygio dalis, priklausanti nuo individualių ir bendrų įmonei iškeltų tikslų pasiekimo. Kintamoji dalis mokama 1 kartą per metus po metinių rezultatų įvertinimo.
DUOMENYS APIE 2021 METŲ I KETVIRČIO
Generalinio direktoriaus vidutinis atlygis 2021 m. sudarė 11644 Eur, didžiąją dalį sudarė bazinis atlyginimas, kitą dalį sudarė kintama atlygio dalis, priklausanti nuo individualių ir bendrų įmonei iškeltų tikslų pasiekimo. Kintamoji dalis mokama 1 kartą per metus po metinių rezultatų įvertinimo.
DUOMENYS APIE 2020 METŲ
Generalinio direktoriaus vidutinis atlygis 2020 m. sudarė 9020 Eur, didžiąją dalį sudarė bazinis atlyginimas, kitą dalį sudarė kintama atlygio dalis, priklausanti nuo individualių ir bendrų įmonei iškeltų tikslų pasiekimo. Kintamoji dalis mokama 1 kartą per metus po metinių rezultatų įvertinimo“, – savo pastebėjimais dalinosi skaitytojas Danas.
***
„Vilniaus šilumos tinklų“ pateiktame komentare atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie autoriaus teiginiai yra netiesa.
„Pirma, suprantam, kad norėjosi spalvingo palyginimo, tačiau, jei sąskaitos augtų geometrine progresija, tai šiandien kalbėtumėm apie astronomijai būdingus skaičius. Tai yra akivaizdi nesąmonė. Antra, 2020 m. vidutinė svertinė šilumos kaina galutiniam vartotojui buvo 4,07 ct/kWh su PVM ir tai yra 19 proc. (0,95 ct/hWh) mažiau nei 2019 m. vidutinė svertinė kaina (5,02 ct/kWh be PVM). Dar daugiau – 2010 metais Vilniaus miesto gyventojas už šilumą didesnę metų dalį mokėjo po 6,66 cnt už kilovatvalandę šilumos energijos. Taigi, šilumos kaina pastaraisiais metais MAŽĖJO, o ne didėjo. Pernai vilniečiai apskritai turėjo pigiausią šildymo sezoną per dešimtmetį.
Antra, efektyvinant veiklą, darbuotojų skaičius per tris pastaruosius metus sumažėjo ketvirtadaliu, t.y. 25 proc. Ir tai yra pavyzdys kaip viešasis sektorius gali efektyviau dirbti nei privatus sektorius, nes šilumos tinklus valdant VEOLIA grupės įmonei tų efektyvumo pastangų akivaizdžiai nesimatė. Antra, keturių dienų darbo savaitės esmė yra visai kitokia, nei jūsų prielaidose. Šis modelis vis plačiau naudojamas pasaulyje ir jo esmė paprasta – EFEKTYVUMAS, siekis didinti darbo našumą ir tuo pačiu atsisukti į darbuotoją (žmogų) suteikiant žmonėms daugiau laiko šeimai ir poilsiui, darant moksliniais tyrimais pagrįstą prielaidą, kad pailsėjęs darbuotojas dirba kur kas efektyviau, nei pervargęs. Pasikartosim, kad darbo našumas įmonėje pakilo 23 proc., ir Lietuvos mastu tai yra labai geras rezultatas. Taip pat mūsų kolegos per metus pateikė net veiklos 245 patobulinimus, 127 įgyvendinti, taigi, sutaupyta 887 darbo valandų per mėnesį arba 10 644 darbo valandų per metus. Labai svarbu, kad mums pavyko sutaupyti net 113 914 Eur per metus.
Įmonės strategija yra efektyvumas, veiklos diversifikavimas, inovacijos ir poveikio aplinkai mažinimas. Efektyvindama veiklą VŠT veiklos sąnaudas pernai, palyginti su 2019 metais, sumažino 18 proc. – nuo 124,5 iki 102,2 mln. eurų. Dar reikėtų pastebėti, kad visas įmonės uždirbtas pelnas yra uždirbtas iš komercinės veiklos, o ne reguliuojamos veiklos, t.y. mūsų klientai (tame tarpe ir Jūs) gali būti ramūs, kad nėra viršpelnių. Be to, visas mūsų iš nereguliuojamos veiklos uždirbtas pelnas keliauja miestui ir grįžta pas vilniečius per naujus dviračių takus, sporto aikšteles, kitą miestiečiams svarbią infrastruktūrą, o dar viena dalis tenka tinklo rekonstrukcijai, nes tik patikimas ir naujas tinklas garantuoja Jums, kad šiluma jus pasieks patikimai, be avarijų (ar atsimenate, kada likote kelias paras be šilumos, kai lauke – 20?, tiesiog jau labai seniai mūsų dėka nėra buvę), poveikis aplinkai bus mažesnis. Tinklo rekonstrukcija kainuoja milžiniškus pinigus, vien šiemet pakeisti keli kilometrai iš 750 km tinklo kainuos gerokai virš dešimties milijonų eurų.
Taip pat patikslinsime, kad šilumos kainą sudaro pastovi ir kintama dedamoji. Jūsų minimos sąnaudos konsultantams yra pastovios dedamosios, kurią taip pat sudaro darbuotojų atlyginimai, turto nusidėvėjimas, išlaidos remontui ir eksploatacijai, mokesčių sąnaudos, administracinės sąnaudos, rinkodara ir pardavimai bei kitos specifinės sąnaudos, dalis. Šilumos energijos kainos struktūroje ši dalis mažesnioji – tarkime, pernai pastovioji dalis sudarė 0,94 cento už vieną kilovatvalandę, o kintamoji 2,64 cnt/kWh. Kintamąją dalį lemia kuro, skirto šilumos energijos gamybai, kaina.
Tai, kad kaina artimiausiu metu kils, lemia beprecedentis energijos išteklių, ypač dujų, brangimas, kuris susijęs su situacija pasaulinėse rinkose. Taigi, jūsų, kaip vartotojo, mokamai kainai už šilumos energiją konsultantų samdymas neturėjo jokios įtakos, nes pastovioji kainos dalis netgi mažėjo. Maža to, konsultantų parengta strategija numato ir būdus, kaip apsisaugoti nuo tokių kuro brangimo ir kainos Jums, vartotojui, šoko ateityje. Įsivaizdavimui jei šildymo sąskaita žiemos metu bus 60 EUR, tai pastovios dedamosios dalis, kurioje yra darbuotojų atlyginimai, turto nusidėvėjimas, išlaidos remontui ir eksploatacijai, mokesčių sąnaudos, administracinės sąnaudos, rinkodara ir pardavimai, konsultacijos bei kitos specifinės sąnaudos sudarys viso labo 2 Eurai 40 centų. Kaip matot, tai labai maža dalis nuo 60 EUR.
Įmonės darbuotojų darbo užmokestis kyla kartu su veiklos efektyvumo rodikliais. Jums, vartotojui, šis pokytis neturėjo jokios įtakos, nes – dar kartą pasikartosim – pastovioji kainos klientams (taigi, ir Jums) dalis, į kurią pakliūva ir sąnaudos darbuotojų atlyginimams, nekito nuo 2017 metų, o pernai ji dargi sumažėjo nuo 1,07 iki 0,94 cento už kilovatvalandę šilumos energijos.
Konkurencingus ir kvalifikaciją atitinkančius atlyginimus įmonė gali mokėti tik efektyviai dirbdama. O iš kitos pusės tik aukščiausios kompetencijos darbuotojai prisijungs prie įmonės, jei jiems bus mokamas konkurencingas rinkoje atlyginimas. VŠT darbo efektyvumą demonstruoja jau minėtas faktas: įmonė veiklos sąnaudas pernai, palyginti su 2019 metais, sumažino 18 proc. – nuo 124,5 iki 102,2 mln. eurų.
Prie efektyvumo pavyzdžių galime pridėti ir hidraulinių bandymų (kurie yra privalomi ir reglamentuoti teisės aktais) sutrumpinimą 3 KARTUS lyginant su Vilniaus energijos laikotarpiu. Pakomentuojant apie „išraustas Vilniaus gatves“, tai norime atkreipti dėmesį, kad visi projektai yra gerai valdomi ir vyksta pagal planą, t.y. sutartyse numatytu laiku. Šioje vietoje dar reikėtų pastebėti, kad VŠT lyginant su kitomis infrastruktūros įmonėmis turi didelį ribojimą atlikti rekonstrukcijas ir remontus – tai gali atlikti pusę metų, t.y. tuo metu, kai nevyksta šildymo sezonas.
Ir dar reikėtų pastebėti, kad pirmą kartą įmonės istorijoje buvo surengti trys susitikimai su klientais (gyventojais ir restoranų savininkais), kuriuose buvo aptarti visi klientams aktualūs klausimai ir lanksčiai sureaguota į visus pasiūlymus (kaip pavyzdį galima paminėti vieno restorano lauko terasos perkėlimą į kitą vietą). Tokių įmonės pastangų ir lankstumo jau nebeįmanoma nepamatyti. Praeitų metų įmonės GCSI (klientų pasitenkinimo) indeksas buvo 75 balai ir tai yra vienas geriausių rezultatų ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu (pvz. Švedijos šilumos tinklų indekso vidurkis yra apie 70 balų).
Taip pat patarimas autoriui: investuoti reikėtų ne į antklodes, o į būsto renovaciją. Šilumos tiekėjas skaičiuoja ne kvadratus, gyventojus ar antklodes, o šilumos energijos suvartojimą. Renovuotų būstų energetinis efektyvumas yra ženkliai didesnis, o sąskaitos už šildymą – mažesnės. Prognozuojame, kad standartinio 50 kvadratinių metrų ploto nerenovuoto buto lapkričio mėnesio sąskaita už šildymą galimai bus apie 40 EEUR, renovuoto – 24 EUR. Kaip matote, skirtumas – akivaizdus“, – rašoma „Vilniaus šilumos tinklų“ komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
