Atkreipė dėmesį, kodėl V. Putinas savo pareiškimą prieš kameras skaitė tokioje keistoje aplinkoje 

Anksčiau, kaip ir dauguma jaunų žmonių, mažai domėjausi politika. Galbūt jau senstu, bet politika vis labiau ir labiau mane domina. Stebiu pasaulio pokyčius, gilinuosi į valstybių santykius, žmonių gyvenimo reguliavimą ir panašiai.

V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Sipa Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Scanpix/AFP nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.
Karas Ukrainoje.
Karas Ukrainoje.
Karas Ukrainoje.
Karas Ukrainoje.
Karas Ukrainoje.
Karas Ukrainoje.<br>lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.
Karas Ukrainoje.
Karas Ukrainoje.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Twitter nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Twitter nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Twitter nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Twitter nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje.<br>Lrytas.lt koliažas.
 V. Putinas.<br> Stopkadras
 V. Putinas.<br> Stopkadras
 V. Putinas.<br> Stopkadras
 V. Putinas.<br> Stopkadras
Daugiau nuotraukų (23)

Prof. dr. Remigijus Venckus

Feb 25, 2022, 9:09 PM, atnaujinta Feb 26, 2022, 3:32 PM

Vasario 23 d. atvykęs į universitetą auditorijoje aptikau studentus besikalbant apie Rusijos, Ukrainos ir NATO „НЕМЕИЛЕС“ („nemeilės“, – aut past.) trikampį. Staiga buvau paklaustas apie tai, kaip aš pats regiu šiuos globalius pokyčius, grobuonišką konfliktą ir ko galima sulaukti artimoje ateityje?

Viena vertus, aš apsidžiaugiau kad jaunimas, su kuriuo dirbu, nėra abejingas tikrovei, antra vertus, mane nuliūdino jų prašymas būti tuo, kuris juos nors kažkiek nuramins. Kaip ir medija, taip ir aš nieko gero negaliu pažadėti; bet kad kas valandą bus nenuobodu – tai faktas! Аš nesu politikos mokslų guru ir ateities matytojas, aš nemoku tokių triukų, kokius demonstruoja ekstrasensų mūšis. Vietoj konkretaus atsakymo aš skyriau dvidešimt minučių diskusijai apie tai, kaip audiovizualinės medijos leidžia kurti, platinti ir iškreipti naratyvus.

Naktį iš vasario 23 į 24 d. laiką leidau su tiesioginėmis TV transliacijomis (BBC, CNN, DW, „Fox“, ORT, THT, „Россия“ ir t. t.). 2 val. 30 min. (mūsų laiku) „Youtubе“ kanale akimirksniu padaugėjo tiesioginių transliacijų iš Ukrainos. Vienoje transliacijoje regiu parlamento posėdį. Pamaniau, įrašas. Perjungiu kanalą, o ten tas pats vaizdas.

Regiu, kaip skubotai, akimirksniu parlamentas priima kažkokius nutarimus. Man tikrai pasidarė įdomu, kodėl visa tai vyksta naktį ir giliai širdyje suvokiu, kad čia pat nutiks kažkas rimto. Beje, internetinėje transliacijoje net buvo pranešta, kad kai kurie Rusijos bankai jau netenka pusės savo vertės.

Vasario 24 d. prabudęs ryte sužinojau, kad Rytų Europoje jau vyksta karas. Ši žinia mane labai sujaudino, tačiau aš nenustebau. Kai Lukašenka pardavė Baltarusiją ir joje buvo pradėta lokalizuoti Putino kariuomenė, jau tada man atrodė, kad tikslas yra ne tik Minskas, bet ir Kijevas. O kas po to? Įmanomą tęsinį jau dažnai kartoja mūsų medija, jūs jį žinote. Ir vis dėlto nemąstykime racionaliai, jis gali būti ir visiškai kitoks. Putiniškoji neapykanta Ukrainai – tai Vakarų pasaulio laukimo ir trypčiojimo vietoje kaina. Karo zona – tai Ukrainos ir Baltarusijos teritorija.

Dabar man pasidarė viskas aišku, kodėl Putinas keistoje aplinkoje prieš kameras skaitė savo opuso „Mein Kampf“ pirmąjį skyrių („Как Россия создала Украину“ – „Kaip Rusija sukūrė Ukrainą“, – rus.). Jis sėdėjo prie stalo, skurdžiame kambarėlyje, auksu tviskantį Kremliaus interjerą iškeitęs į neišvaizdžių medinių panelių draugiją. Jo pašonėje puikavosi sovietmetį menančios ryšio priemonės. Paaiškėjo – tai ne tik vaizdas iš bunkerio, tai net ne kino rekvizitų sandėlis, tai ir naująjį karą suponuojantys ženklai.

Nepamirškite, Putino propaganda galinga; juk tobuli jos mechanizmai buvo išrasti būtent Rusijoje, puikiai tobulinami Sovietų sąjungoje. O mus, paprastus žmones, pasiekiantys garsai ir vaizdai apglušina, tarsi į skerdyklą vedančius gyvulius.

Neveltu visi atmename Leninio frazės apie tai, kad iš visų menų svarbiausias yra kinas. Jis tikrai buvo teisus. Audiovizualinė medžiaga, mano gerbiamieji, yra stiprus ginklas. Beje, jis net keliskart sustiprinamas interneto. Čia ir dabar vykstančios transliacijos atakuoja sekundės dažniu. Realybė sprogsta priešais mūsų akis, ji veržiasi iš televizijos, „tiktokų“, „twiterių“ ekranų. Apglėbia mus ir užtvindo mūsų sąmonę, dirgina receptorius ir varo mus iš proto. Medija verčia prisimatuoti katastrofas visu savo kūnu…

Istorija kartojasi. Priminsiu, kai Hitleris savo opusais maitino liaudį, tą kart niekas irgi netikėjo, kad rytui išaušus iš lovos išlipę gyventojai basi atsidurs tiesiai ant mūšio lauko grindinio, kuriame pabaisa godžiai suris žmonių gyvenimus.

Sakote, kad regime Putino eros pabaigos pradžią? Gal būt. Tačiau visa tai kur kas blogiau, nes didelės pabaisos prieš mirtį merdi gerokai ilgiau nei tikimės. Ilgos mirties konvulsijos kartu priverčia kentėti ir aplinkinius žmones. Pabaisos konvulsijos ilgos, nes jos mentalitetas yra grynai imperialistinis.

Nuo Carų laikų Rusijoje žmogaus gyvybė yra mėsa, ir nesvarbu kokios tautybės. Mums tai net nėra aiškiai suprantama. Rusija – tai kita Europa. Atitinkama Rusijos visuomenės dalis pritaria Rusijai, o kitiems iš baimės tenka pritarti. Tačiau galime viltis ir tikėti, kad vis daugiau atsiras nepritariančiųjų. Kas gali sunaikinti diktatorių? Abejoju ar tikrai tai gali NATO, juolab negali pavienės Europos valstybės. Slibiną nudobti gali tik pati tauta, kurią Putinas gana ilgai jau laiko po savo padu.

Europos Sąjungai gaila ne tik savo žmonių, gaila ir paprastų Rusijos gyventojų. Svarstoma, kaip išsaugoti gyvybes. Putinas žmones mato kitaip. Jam žmogus – tai tik mėsa, kurią galima suskaičiuoti, kurios kilogramus galima suversti į karo mėsmalę. Tad formulė paprasta: karas = faršas!

Ryte parašiau žinutę savo geram draugui, Ukrainos žurnalistui, gyvenančiam Varšuvoje. Igorio pasiteiravau, kaip jis jaučiasi ir kaip jo mama gyvenanti Zaparožėje. Aš iš jo gavau atsakymą: „Aš vis dar bijau paskambinti mamai telefonu…“ Suprantu, jam dabar sudėtingas metas, tikriausiai todėl jis daugiau man tą pačią dieną nebeatrašė…

Apie 13 val. aš parašiau žinutę Kijeve gyvenančiam mano pažįstamui Andrii. Pažadėjau, kad pasidalinsiu savo tekste tuo, ką apie tai jis man papasakos. Cituoju: „Aš miegojau ir 5 val. ryto mane pažadino sprogimai. Tiesa, jie nuaidėjo tolumoje. Pamaniau, kad aš tiesiog susapnavau košmarą ir prabudau.

Po valandos mane dar kartą pažadino mamos skambutis. Kurį laiką girdėjau tik isterišką jos verksmą. Nurimusi ji pranešė, kad Bila Tserkva (miestas Kijevo apskrityje) yra stipriai bombarduojamas. Patariau jai ir mano dukterėčiai būti netoli lango ir išgirdus sprogimus gulti ant žemės, o kai viskas aprims, greitai bėgti ir slėptis rūsyje… Žmonės išsigandę, kai kurie bėga iš miesto kur nors į šalies gilumoje esančius kaimus. Bando slėptis.

O aš vis dar sėdžiu namie. Bandžiau parduotuvėje įsigyti maisto. Deja, banko kortelės neaptarnaujamos, bankomatai neišduoda pinigų. Ramina tik tai, kad mano name yra slėptuvė. Kai kurie gyventojai bijo likti namie, bijo išeiti į lauką, tai jie ir stovi prie durų į slėptuvę… Baisu…

Kijevo srityje, Hostomelio mieste yra oro uostas. Ten ką tik vyko susirėmimai. Šalia gyvena mano bendradarbis. Jis man pasakojo, kad ten skraidė apie dvidešimt rusų karinių malūnsparnių. Įvyko gana didelis susirėmimas. Keli rusų malūnsparniai buvo numušti…

Mes visi buvome informuoti, kad 5–6 val. ryto didieji Ukrainos miestai buvo atakuoti. Dar didesnės atakos pasikartojo 12 val. dienos. Atakavo šiuos miestus: Ivano-Frankivską, Umaną, Belaja Cerkov, Charkovą, Kijevą, Lutską… Odesos srities miestai taip pat apšaudyti, girdėjau, jog mirė 15 žmonių… Man baisu…“

Apie 14.20 val. baigėsi mūsų susirašinėjimas. Kad ir kiek rašiau jam vėliau, deja, atsakymo jokio negavau. „Mesendžeryje“ jis taip pat nebėra prisijungęs…

Vasario 24 d. baigiantis ir prasidedant 25 d. aš ir vėl stebiu masinės informacijos kanalus. Susirašau su vienu iš savo draugų, kurio mama yra ukrainietė. Ji daugybę metų gyvena Lietuvoje ir čia sukūrė šeimą, ją supa puikūs anūkai ir vaikai. Teiraujuosi, kaip ji, kokia jos artimų, gyvenančių Ukrainoje padėtis.

Mūsų pokalbio ištrauka: „Mano giminės gyvena Charkove ir Kryme. Žmonės slepiasi metro stotyse. Prasidėjus neramumas, senelis pateko į komą. Jis buvo matęs net Antrąjį Pasaulinį karą, tikriausiai įvykiai jį labai sukrėtė…

Štai ir pasekmės. Charkove likusi teta su dėde. Jie niekur vykti nežada, nes nebėra, kaip palikti miesto. Rekomendavau jai nusigauti prie Lenkijos sienos. Aš ją pasitikčiau su mašina ir parsivežčiau į Lietuvą. Ji atsisakė vykti. Toli tas Charkovas, prie Rusijos. Atstumas didelis. Tai va, tokia štai situacija… Mano teta su dėde gyvena grynai fronto linijoje…. Sunku jiems bus atsilaikyti…“.

Taigi, ką jaučia be pridursi… Gyventi norisi, norisi prabusti ryte ramiai. Norisi ramiai nugyventi savo suplanuotą dieną, taikiai pasitikti vakarą, o savaitgalį aplankyti savo mamą. Norisi žinoti, kad kai išvykstant iš namų mama man pamos ranka, ji dar kurį laiką stovės ir mintyse matys mano išvykimą, nors mano automobilis pasislėps už gatvės posūkio.

Norisi žinoti, kad po kelių valandų nuo kelionės pradžios sulauksiu jos skambučio ir išgirsiu rūpestingą balsą, klausiantį, ar saugiai parvykau namo… Kokia paprasta ir kasdieniškai maloni yra laisvė…

Prof. dr. Remigijus Venckus – Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.