Kokios ryžtingos ir pasididžiavimo vertos moterys! Bet tai, kas dėjosi viešojoje erdvėje po straipsniais apie šią akciją – mane šokiravo.
Ar šia pasirinkta protesto forma buvo norima šokiruoti visuomenę?
Buvo norima atkreipti dėmesį, parodyti žiaurumą, nors mes apie jį tik skaitom, matom, bet patys nepatiriam ir dėkingi turime būti be galo, nes galime tik darbais, aukomis, mintimis prisidėti, o ne išgyventi ukrainiečių patiriamą košmarą...
Bet kol dalis mūsų lietuvių moterų pasirinko protestą, kita dalis – šlykščių komentarų pylimą ant jų. Atvirai sakau jums: gėda dėl jūsų. Gėda, kad jūs nesuprantate situacijos rimtumo, kad jums baisu tik nuotraukos interneto srautuose.
Ar manote, kad lengva stovėti su dirbtiniu krauju ant kojų, maišu ant galvos, o gal ukrainietėms lengviau?
Kai dar pažiūrėjau, kad piktinasi ir komentuoja moterys, turinčios dukras, nusivylimas ir baisumas apėmė – joms net savos dukros nerūpi, nemoka tokios motinos paaiškinti, ką reiškia akcijos nuotraukos, ką reiškia kareivių prievartavimai...
Gėda, kai tokios moterys drįsta smerkti. Gėda, moterys. Kur ta vienybė, tokiu ypač jautriu klausimu?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
