Nekalbu apie vaikus, kurių šioje, nuotraukose užfiksuotoje aikštelėje, visuomet pilna. Apmaudu ir liūdna, kad šiais laikais dėl, neva, tvarumo esame priversti tapti apsileidėliais. Ką jau kalbėti apie erkes, kurios tokiose pievose tik ir laukia savo aukos.
Nejaugi taip sunku yra nušienauti bent jau tokias, arti namų ir judrių praėjimų esančias vietas? Vaikai į krepšį mėto apsupti žolių. Gyvūnas žolėse tiesiog paskęsta. Šunų kakučius renka žmonės iš dilgėlių... Pikta iki negaliu. Baisu dėl erkių ir pačiai, ir dėl gyvūnų. Kas erkių pasekmes žmonėms ar gyvūnams kompensuos? Aš kasdien iš „saugaus kiemo“ su baime pareinu.
Vilnietė, Kalvarijų g, Šnipiškės.
***
Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė pažymi, kad pievų šienavimo niekas neatšaukė ir jos tebėra šienaujamos pagal miesto patvirtintą tvarką. Pievos šienaujamos ne tik dėl patogumo žmonėms, tačiau taip pat ir gamtosauginių priežasčių.
„Pavyzdžiui, siekiamą biologinę įvairovę galima užtikrinti tik šienaujant atitinkamais režimais, kad stabdytų vienų rūšių (pvz. invazinės rūšys, tokios kaip šiaurinis šemenis ar lubinai) plitimą, skatinti kitų rūšių gausėjimą, taip pat siekiant išlaikyti pievų buveines ir apsaugoti jas nuo savaiminio užžėlimo.
Tvaraus šienavimas numato, kad dalis miesto pievų kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose yra šienaujamos nuolat, palaikoma veja. Kitiems pievų plotams taikomas retesnis šienavimo režimas – šienaujama vieną ar kelis kartus per metus, žolynams leidžiant augti ilgesniems. Dalis pievų, jau visiškai nuošaliose vietose, pavyzdžiui aplinkkelių šlaituose, prižiūrimos taip, kad jose galėtų augti savaime dygstantys medžiai ir krūmai, t.y skatinamas savaiminis atžėlimas.
Artimiausias masinis aukštos žolės šienavimas numatomas per Jonines, jis gali varijuoti priklausomai nuo klimato sąlygų. Šiemet žolė auga žymiai greičiau nei įprasta, nes sulaukiame gausių kritulių, tačiau jos šienavimo neverta skubinti, jei užklups karščiai.
Seniūnijos pagal situaciją vertina pievų būklę, renka ir reaguoja į Vilniečių atsiliepimus. Dauguma jų pageidauja, jog būtų daugiau šienaujama skiriamosiose juostose ties sankryžomis ir posūkiais, taip pat erdvėse tarp gatvių ir namų, į šiuos prašymus kiek įmanoma operatyviai atsižvelgiama ir pagal juos tikslinami šienavimo žemėlapiai. Maždaug penktadalį prašymų sudaro prašymai palikti žydinčias pievas arčiau namų, po medžiais ar prie gėlynų. Jei gyventojai pastebi ilgesnį laiką nešienautą pievą, apie tai prašome pranešti seniūniją.
Svarbiausias tvaraus šienavimo tikslas yra apsaugoti miestą vasarą nuo perkaitimo ir taršos. Žalieji plotai padeda žmogui geriau jaustis dėl daugelio priežasčių, tačiau jas galima sugrupuoti į tris didelius savijautos, sveikatos ir patogumo (mažiau kaitros, dulkių, oro taršos, nesugerto lietaus). Pastaruoju metu daugėja tyrimų apie teigiamą emocinį žalumos poveikį žmogui, tvaraus šienavimo atžvilgiu svarbu, kad nenuskustoje žolėje lieka gyvybė, įskaitant natūralius erkių priešus, nežūva visa ekosistema, tai pat labai svarbu žmonių sveikatai.
Pabrėžiame, kad naujausios Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų centro statistikos duomenimis praėjusiais metais, kai Vilniuje pievos buvo šienaujamos tvariau, susirgimų erkių platinamomis ligomis nepadaugėjo lyginant su ankstesniais metais, o netgi buvo fiksuojamas mažesnis užsikrėtusiųjų rodiklis.
Taip pat, neseniai Vilniuje pradėjo veikti realaus laiko žiedadulkių ir oro taršos matavimo sistema, jos duomenys skelbiami miestoplaučiai.lt čia alergiški žmonės jiems gali pasitikrinti jiems aktualių žiedadulkių rūšių lygį mieste. Būtent šiomis dienomis alergizuojančių žiedadulkių koncentracija Vilniuje po pavasarinio žydėjimo jau tapo nuline.
Vilniuje, pagal HUGSI indekso metodiką žalieji plotai užima 67 proc. teritorijos. Pagal šį rodiklį pirmaujame Europoje ir esame treti pasaulyje. Šis indeksas taip pat vertina pokyčius, galime pasidžiaugti, kad skirtingai nei daugumoje miestų pastebimas medžių skaičiaus augimas., tą patvirtina ir mūsų statistika – šį pavasarį savivaldybė, bendruomenės ir verslas pasodino apie 20 tūkstančių medžių“, – teigė Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja R. Baniulienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
