Po vestuvių užfiksavo nerimą keliantį vaizdą: „Belieka spėlioti, kiek tokių prirankiotume visoje Lietuvoje“

Apie dvigubus standartus ir kruvinas plunksnas. Savaitgalis. Vestuvės. Ką tik susituokę jaunavedžiai išeina iš bažnyčios. Ant jų krenta rožių žiedlapiai... Jie aukštai iškelia rankas ir paleidžia porelę baltų balandžių, kurie plasnoja aukštyn. Blyksi fotoaparatai, skamba džiaugsmo šūksniai ir plojimai, o sentimentali moterėlė net nubraukia ašarą: „Dievulėliau, kaip gražu!“

 Vestuvės.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Vestuvės.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Vestuviniai balandžiai.<br> V. Banio nuotr.
 Vestuviniai balandžiai.<br> V. Banio nuotr.
 Vestuviniai balandžiai.<br> V. Banio nuotr.
 Vestuviniai balandžiai.<br> V. Banio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Dalia Mudėnienė

Sep 22, 2022, 9:54 PM

Tik ar tikrai gražu?..

Apie tai jau buvo rašyta, problema nenauja. Tačiau į „Google“ paieškos laukelį įvedus „Balandžiai vestuvėms“ pasipila masė skelbimų, o straipsnius, nušviečiančius žiaurią tokių paukštelių realybę, aptikau tik tris.

Beje, atkreipiau dėmesį, kad po 2014 metų dauguma tokių skelbimų jau su panašaus pobūdžio prierašu: „Balandžiai yra nuolat treniruojami, todėl po paleidimo visada randa kelią namo.“ Ar tikrai?

„Facebook“ soc. tinkle įvairiose grupėse nuolat pasirodo vargšų paukštelių nuotraukų. Nuotraukas, kurias pridedu prie šio straipsnio, įkėlė žmogus (jo sutikimas gautas), aptikęs paukštelius prie bažnyčios po savaitgalį vykusių vestuvių.

Matyti, kad trys nelaimėliai, sugrįžę prie bažnyčios, nebežino, ką daryti. Ir jų likę tik trys. O tai greičiausiai reiškia, kad ketvirtas jau sudorotas katino ar vanago... O gal išskrido namo? Tie trys ten tupėjo iki vėlumos... Belieka tik spėlioti, kiek tokių vaizdų prirankiotume visoje Lietuvoje.

Kadangi problema aktuali, tai mane privertė ja pasidomėti giliau. Kas gi gina tokių paukštelių teises? Kaip teisiškai reglamentuojama „balandžių nuoma“? Atrodo, kad niekaip. Arba kaip nors „atributika vestuvėms“ ar panašiai.

Paieškas pradėjau VMVT puslapyje. Ten radau Gyvūnų augintinių ir Ūkinių gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus. Tik juose niekur neminimi balandžiai! Prie Gyvūnų augintinių radau priskirtas kanarėles ir papūgas, tačiau apie balandžius – nė žodžio. Tas pats ir su ūkiniais gyvūnais – ten minimos vištos, žąsys, antys, veisliniai naminiai paukščiai. Darau išvadą, kad balandžiai – ne paukščiai. O gal tiesiog neradau informacijos? Gal ta informacija kažkur slypi, tik paprastam mirtingajam nėra galimybių ją rasti?

Lietuvoje yra tokia Veislinių paukščių augintojų asociacija. Jai priklauso ir balandžių augintojai. Yra ir Lietuvos balandžių sporto federacija. Nežinau, ar šių asociacijų nariai užsiima paukščių nuoma, tačiau jie bent jau yra kažkokiame registre. Pasidomėjau – asociacijos nariai savo balandžius privalo sužieduoti (jei nori dalyvauti parodose ar varžybose).

Paukščio žiedas – tai jo tapatybę patvirtinantis ženklas. Jame nurodoma šalis, žiedo dydis, metai, žiedo serija ir numeris. Yra ir sportinių balandžių, ir pašto karvelių entuziastų bei profesionalų. Jų paukščiai be vargo gali nuskristi net kelis šimtus kilometrų ir sėkmingai sugrįžti atgal. Ir jie taip pat yra sužieduojami.

Nuotraukose aiškiai matyti, kad bent du balandžiai yra dekoratyviniai – tą išduoda plunksnelės ant kojyčių. Gal ir visi trys – negaliu pasakyti, nesu specialistė. Dekoratyviniai balandžiai – ne sportiniai. Jie gali nuskristi tik nedidelį atstumą, nemoka reikiamai orientuotis erdvėje ir pas augintoją NEGRĮŽTA.

Patenkinus savo sentimentalų „šventinį įgeidį“ tokie paukšteliai tiesiog pasmerkiami pražūčiai. Dažniausia jie grįžta ten, iš kur buvo paleisti, ir išsigandę ir pasimetę lieka laukti savo galo. Jie net lesalo susirasti nesugeba... Banaliai palyginčiau: paleisti dekoratyvinį balandį – tai tas pat, kas vištą iš vištidės išnešti ir palikti miške... Ar daug šansų ji turės išgyventi?

Tikiu, kad yra atsakingų balandžių veisėjų (ar augintojų – nežinau, kaip jie vadinami), kurie tokiai pramogai nuomoja sportinius dresuotus sužieduotus balandžius, kurie po šventės sėkmingai sugrįžta namo. Tikiu, kad jie moka mokesčius ir veda apskaitą. Tačiau kas tuomet šie varguoliai nuotraukose? Kas už juos atsakingas, kam jie priklauso?

Neatsakingi šunų daugintojai jau ne kartą buvo užsitraukę visuomenės ir žiniasklaidos rūstybę. Kaip ir žmonės, į konteinerį išmetę aklus kačiukus – už tai jiems gresia net baudžiamoji atsakomybė. O vargšai paukšteliai vis dar palikti likimo valiai. Jų likimas (jau nekalbant apie gerovę) niekam nerūpi. Tai kodėl vis dar vadovaujamasi dvigubais standartais? Ar viena gyvybė kažkuo vertingesnė už kitą?

Ir vėl savaitgalį ne viena porelė balandžių virpančiomis širdelėmis bus jaunųjų išmesti į dangų, o po kurio laiko juos primins tik kruvinų plunksnelių krūvelės... Gal surinkime jas ir nusiųskime tiems patiems jaunavedžiams – galės įsiklijuoti į savo vestuvinius albumus kaip „amžinos meilės ir ištikimybės“ simbolį? Arba pastatykime prie bažnyčių aukurus, ant kurių jaunavedžiai galės aukoti balandžių aukas deivei Laimai, Mildai, Giltinei ar kam tik panorės. Nes taip paukšteliai bent kankinsis mažiau...

***

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus pateiktame komentare teigiama, kad balandžių naudojimas vestuvių šventėse ar kituose renginiuose nėra reglamentuotas.

„Tačiau atsižvelgiant į galimą biologinių saugumo veiksnių, paukščių užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką ir neatsakingą ar net galimai žiaurų elgesį su gyvūnais, tiek kiekvienas balandžių augintojas, tiek renginio organizatorius, turėtų gerai pagalvoti prieš priimdamas tokį sprendimą.

Įprastai, tokio pobūdžio šventės vyksta savivaldos institucijoms priklausančiose teritorijose, tad vestuvių ar kitų renginių organizatoriai apie numatomus renginius, kurių metu bus naudojami gyvūnai, privalo informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi renginiai su gyvūnais, administraciją.

Taipogi renginio organizatoriai arba balandžių savininkai turi užtikrinti, kad naudojami gyvūnai po renginiui skirto laiko saugiai grįžtų į laikymo vietą, nesukeliant jiems streso ar kitų pavojaus faktorių, ir kad būtų užtikrinta paukščių gerovė tiek renginio, tiek transportavimo iki laikymo vietos metu.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi veiksmai, kai gyvūnai naudojami reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami.

Jūsų aprašytu atveju, kai po renginio gyvūnai pasilieka viešose vietoje, pvz., miesto aikštėse, o ne sugrąžinami į jų įprastą laikymo vietą, toks gyvūnų padarymas bešeimininkiais taip pat yra priskiriamas žiauriam elgesiui su gyvūnais ir jų kankinimu.

Taigi, vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, savivaldybių administracijos organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad žmogaus laikyti, prižiūrėti gyvūnai, patekę į aplinką, kuri jiems yra neįprasta, nesusiranda sau tinkamo lesalo – todėl nusilpsta, nėra pratę skristi ilgus atstumus, yra nebaikštūs ir neįvertina galimų pavojų – todėl tampa plėšrūnų aukomis.

Be to, tiek aplinkoje, tiek ir laikytojų laikomi balandžiai yra jautrūs toms pačioms infekcinėms, parazitinėms užkrečiamosioms ligoms, pvz., paukščių gripui, Niukaslo ligai, plunksnagraužiams, pūkagraužiams ir kt. Taigi, jeigu po renginio balandžiai ir grąžinami į jiems įprastą laikymo vietą, tačiau renginio metu kontaktavo su laukiniais balandžiais (o tai labai realu), paukščiai parsineša „visą puokštę“ ligų. Taigi, taip neatsakingai elgiantis su gyvūnais neužtikrinamos ir biologinio saugumo priemonės.

Apibendrinant būtina priminti tiek jaunavedžiams, tiek renginių organizatoriams, tiek ir asmenims, kurie užsiima balandžių pristatymu į renginius, – būkite atsakingi už gyvūnų gyvybę, sveikata, gerovę. Juk gyvūnai (šiuo atveju balandžiai) – juslios būtybės, jaučiančios skausmą, baimę, stresą, alkį, troškulį ir kitus jausmus. Viena akimirka jaunavedžiams ir jiems skirtos šventės dalyviams gali būti pražūtinga gyvybei, už kurią asmeniškai yra atsakingas žmogus“, – teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus pateiktame komentare.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.