Į naujienų portalo „Lrytas.lt“ redakciją parašė skaitytoja Laura (vardas pakeistas, – erd past.), kuri pasidalino atvira išpažintimi ir papasakojo apie vaikystėje patirtą seksualinę prievartą iš artimo asmens.
„Maža būdama daug laiko praleisdavau pas močiutę kaime. Ten būdavo ir mano netikras senelis, močiutės antras vyras.
Vieną rytą dar miegodama pajutau, kad kažkas prie manęs trinasi. Tai buvo netikras senelis, vardu Vytautas. Jis lindo prie manęs, lietė mane. Man tai nepatiko, aš buvau gal 7 metų ir nežinojau, kas yra seksas ir kiti intymūs dalykai.
Aš nieko nesakiau tėvams, net nežinau kodėl, gal bijojau, gal buvo gėda. Tvirkinimai tęsėsi keletą metų.
Apie tai tėvams papasakojau tik būdama 15 metų, kai tėvas pradėjo pokalbį apie seksą, aš pasakiau, kad žinau, kas tai yra.
Nežinau, kokią trauma man tai paliko, neturiu vyro, nepasitikiu jais, o intymumas kartais atrodo šlykštus. Tas tvirkintojas atpildo už savo nusikaltimą nesulaukė. Jau mirė ir už savo nuodėmes dar atsakys“, – su „Bendraukime“ savo patirtais skaudžiais išgyvenimais pasidalino skaitytoja Laura.
***
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėja Ieva Daukšienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas vaikas turėtų augti ir bręsti tokioje aplinkoje, kurioje jaučiasi saugus, yra mylimas, apsuptas dėmesiu ir rūpesčiu. Apsaugoti vaiką nuo bet kokios rūšies smurto, užtikrinti jo saugumą, pasirūpinti jo fizine ir emocine sveikata – kiekvieno suaugusio žmogaus pareiga.
„Seksualinis smurtas – viena iš smurto formų, kuri vis dar sunkiai atpažįstama ir įrodoma, nes dažnai nukentėjusieji slepia savo išgyvenimus, jaučia gėdą, pyktį, baimę dėl patirtų įvykių, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos.
Svarbu paminėti, jog vaiką žaloja tiek seksualinis, tiek bet koks kitas smurtas, todėl jeigu smurtas nebuvo identifikuotas tuo metu, kai vyko, pagalbos reikėtų kreiptis net ir praėjus daug laiko. Nes ilgametės traumos, laiku negavus pagalbos, žaloja žmogų ir gali palikti ilgalaikes pasekmes bei trukdyti gyventi visavertį gyvenimą net jam užaugus.
Seksualinį smurtą patyrusiems vaikams gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau, todėl jiems reikalingas ne tik artimųjų dėmesys, supratimas bei palaikymas, bet ir itin profesionali ir laiku suteikta specialistų pagalba. Mūsų šalyje veikia vienintelis pagalbos centras „Užuovėja“, kur teikiama pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams.
Pastebima, jog dažniausiai seksualiai smurtaujantys būna artimos aplinkos žmonės, kuriuos vaikas pažįsta ir kuriais pasitiki: giminaičiai, bendraamžiai, šeimos draugai ar kiti artimi asmenys.
Apie tai, kad vaikui nesaugu, šeima susiduria su sunkumais, gali liudyti vaiko siunčiami ženklai.
Remiantis psichologų įžvalgomis ir vaiko teisių gynėjų darbo praktika, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, jo savijautą, kalbą – ne tik į tuos žodžius, kuriuos vaikas išsako, bet ir į tas temas, kuriomis vengia kalbėti.
Įvairius patirtos seksualinės prievartos ženklus atskleidžia ir vaiko piešiniai, rašinėliai, pokalbiai, kuriuose vaikas gali kalbėti tarsi apie savo draugų patirtį, nors iš tiesų, tokiu būdu bando perteikti savo paties išgyvenimus.
Jeigu vaikas, jo elgesys kažkuo pasikeitė, labai svarbu išsiaiškinti, kodėl taip nutiko ir stebėti ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinį smurtą. Jis gali pasireikšti ir nemaloniais prisilietimais, gestais, demonstruojama nepadoria vaizdine medžiaga, žodiniais užgauliojimais bei kitais veiksmais, kurie vaikui gali sukelti nemalonius, gąsdinančius jausmus.
Taip pat vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį į prevencijos šeimoje seksualinio smurto tema svarbą ir tėvų atsakomybę nuo mažens ugdyti vaiko sąmoningumą ir supratimą apie save bei savo kūną. Svarbu, jog vaikas suprastų, kad jo kūnas priklauso tik jam ir be jo paties sutikimo, niekam nevalia jo liesti.
Mokykime vaiką atpažinti savo kūno ribas, pasakyti, kad ir aplinkiniai turi jas gerbti, taip pat paaiškinti, ką jis turėtų daryti, kai susiduria su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu, prisilietimais ar kitais veiksmais. Galiausiai, vaikui svarbu žinoti, jog jis turi teisę pasakyti tvirtą „ne“ ir „stop“, kai kažkas kitas jo asmenines ribas nori peržengti.
Nepamirškime, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus. Pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą – galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112“, – primena Vaiko teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėja I. Daukšienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
