Juk gal ateis diena, kai valdininkas pagalvos, gal stop – keiskimės, gal ateis nauja karta. Juk kuriame Lietuvą, kurioje norime, kad mūsų vaikai gyventų ir jaustųsi čia patogiai. Nes labai dažnai institucijos kuria įstatymus visiškai negalvodamos, kaip tie įstatymai veiks realiu laiku, kaip juos reiks įgyvendinti, kiek likimų/verslų taip sužlugdo. Bet kam pas mus įdomu, paskui stebimės, kodėl žmonės emigruoja ar nesikuria regionuose, kurie iš tikrųjų ir nelaukia naujų gyventojų. Kalbos sau, veiksmai – sau.
Esame vadinamų sofos ūkininkų šeima. Turime žemės sklypą viename rajone, kuris oficialiai giriasi, kad labai nori pritraukti naujus gyventojus, naują darbo jėgą, pagaliau, per gyventojus ateinančius mokesčius ir kurio čia viešai nenoriu kol kas minėti.
Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. O norint statyti tokios žemės paskirties sklype pastatus, reikia arba patapti ūkininku, arba pakeisti žemės paskirtį, jeigu ji keičiama. Mes pasirinkom patapti ūkininkais, tuo labiau perspektyvoje, arčiau pensijos, svajojame įkurti uogų, daržovių ūkį.
Mūsų sklypas prie ežero. Ne paslaptis, kad kur dursi pirštu, ten pamatysi, kad prie kiekvieno ežero nėra praktiškai laisvos vietos, ypač arčiau Vilniaus. Visur sklypai ir stovi namai, bet dauguma tuos namus pasistatę – patapę ūkininkais, kuriuos vadina „sofos ūkininkais“.
Paskutiniu metu spaudoje buvo pakankamai rašyta, kaip tokiems ūkininkams sugriežtinti statybos sąlygas ir, beje, nuo liepos 1 d. tai ir bus padaryta. Bet aš ne apie sklypą, bet apie patį procesą, kurį reikia nueiti, norint gauti leidimą statinių statybai ir kaip mums nepavyksta rasti teisybės.
Norint statyti ūkininko sodybą žemės ūkio paskirties sklype, iš pradžių reikia baigti ūkininko kursus, gauti ūkininko pažymėjimą, įregistruoti ūkį ir toliau pasidaryti ūkininko sodybos formavimo projektą.
Mes visa tai pasidarėme. Gavome patvirtinimą ir suderinimą, reikiamus leidimus, kad galime projektuoti statinius. Ūkininko sodybos formavimo projekte parenkama vieta, kur gali būti statomi statiniai, daroma analizė kokį poveikį aplinkai turės planuojami statiniai ir paskiau praeinama visa derinimo procedūra.
Mes šią dokumentaciją susitvarkėme dar 2009 metais. Kaip žinia, Lietuvos valstybėje nėra sistemos, kad lengvai būtų galima keisti žemės paskirtį ar statyti taip laisvai, kaip tai daro norvegas ar amerikietis. Lietuvoje turėdamas žemės gauni pareigą mokėti žemės mokesčius, bet dažnai naudotis ta žeme kaip nori negali.
Sovietinis palikimas dar gajus, kai valdžia už tave pagalvoją, ką tu gali, ko negali. Atkreiptinas dėmesys, kad mūsų žemės sklypas nepriklauso regioniniam parkui, saugomai teritorijai, kultūros paveldui, apskritai, nuo kelio jo net nesimato.
Ir tas ežeras nėra toks patrauklus kaip Molėtų ar Trakų raj. ežerai. Šiuo metu tai ariamas laukas, kuris išnuomotas vietos ūkininkams, o iki tol, kol mes tą žemę atsiėmėme, buvo krūmynai, suverstų akmenų kalnai ir buvo tikrai nemažai investuota, kad bent minimaliai susitvarkytume.
Taigi, turime sodybos formavimo projektą ir leidimus, kas toliau? Toliau reikia elektros, nes be jos niekur. Ir pradžiai norėjome išsiaiškinti ar apskritai galime į tą vietą atsivesti elektrą. Pavyko, valio. ESO operatorius investavo ir atvedė į sklypą elektrą, įrengė elektros spintą. ESO patikėjo, kad būsime vartotojai ir mokėsime jiems paskui mokesčius už elektrą, net atskirą transformatorių mūsų sodybai pastatė. Elektra sklype yra.
Toliau pasisamdėme architektą ir pasidarėme statinių projektus, ledai pajudėjo ir kai pamatėme šviesą tunelio gale – susidūrėme su problema, kuri tęsiasi jau 8 mėnesius. Vienos savivaldybės urbanistikos skyrius niekaip neišduoda leidimo statybai. O neišdavimo priežastis ta, kad prie kievieno vandens telkinio yra nustatoma apsaugos zona ir apsaugos juosta, tai tam tikros žemės dalys, kur yra ribojama veikla.
Tarkim, apsaugos juostoje visai negalima statyti statinių, išskyrus atvejus, jei statai valtinę ir pan. Mūsų turimo žemės sklypo pažymoje, kurią išduoda Registrų centras, nurodyta, kad visas sklypas priklauso apsaugos zonai ir apsaugos juostai tuo pat metu. Tokia situacija susiklostė dėl įstatymų netobulumo, kažkas nusprendė, kad mūsų visas sklypas yra įtrauktas į apsaugos juostą, o apsaugos juostoje statyba negalima.
Čia prasideda įdomumas, paieškos, kaip ištaisyti klaidą. Šioje vietoje reikia atkreipti dėmesį, kad savivaldybės klerkai statybos formavimo projektą suderino ir niekam tai neužkliuvo ir tuo labiau pareikalavo sumokėti infrastruktūros mokesčius, nes jei nepateiksi mokėjimo šaknelės, tavo projekto net nežiūri.
Kaip sakoma, pinigai į priekį, o kėdžių gali ir nebūti. Beldžiamės į Registrų centro vartus. Gal kokie penki raštai išsiųsti, gyvas vizitas pas darbuotojus. Deja, Registrų centras taip ir neatsakė, kokiu pagrindu visą didžiulį žemės sklypą priskyrė minėtai apsaugos juostai.
Apskritai, reikia paminėti, kad tai labai keista institucija, kuri, panašiai, kaip ir bankas, turėtų aptarnauti klientus, tai ne kokia ministerija, kuri su klientais nedirba, bet toks nenoras bendrauti spinduliuoja, tokie netobuli toje kompanijoje procesai, specialistams negali pasiskambinti, o atsiliepę telefonu ar gyvai priėmime sėdintys darbuotojai gali tik pasakyti „kreipkitės raštu ir Jums atsakysime“ arba duoti popieriaus lapą ir pasiūlyti ranka parašyti, ko norime.
Na, aš gerai, esu raštingas, baigęs aukštąjį mokslą ir kompiuterių laikais dar prisimenu, kaip raidės atrodo, bet ką daryti, tarkim, senos kartos žmogui, kuriam jau rankos dreba ir akys nemato ? Užuojauta, kas susiduria su tokia situacija. Kitaip sakant, iš Registrų centro atsakymas, kad nėra teisinio pagrindo nuosavybės dokumentų taisymui, o kokiu pagrindu įtraukė visą sklypą į apsaugos juostos apribojimus, tai tarp eilučių atsakė, kad kreivi įstatymai kalti.
Paliktas aš ieškoti teisinio pagrindo. Iki 2023 metų sausio 1 d. tos minėtos apsaugos juostos buvo nesunkiai tikslinamos: pasamdai geodezininkus, jie padaro geodezinius matavimus, gauni atitinkamus suderinimus su Nacionaline žemės tarnyba ir turėdamas pažymą eini į Registrų centrą, kuris pakeičia ir išduoda naujus nuosavybės dokumentus.
Bet Aplinkos ministerija sugalvoja, kad nuo 2023 metų sausio 1 d. reikia pakeisti įstatymus: reikia atimti iš geodezininkų leidimą nustatinėti žėmės specialiasias sąlygas, t. y. apsaugos zonas ir juostas. Kas toliau? Niekas iki šiol nežino, kaip ta nauja tvarka turi veikti realybėje.
Pagal naują tvarką vandens telkinių zonos ir juostos nustatomos atsižvelgiant į telkinių dydžius ir bus sukurtas visos Lietuvos žemėlapis, kuriame ir bus užnešti nauji plotai, kuriuose veikla bus ribojama. O kaip savininkai bus apie tai informuojami, tai net niekas nepagalvojo iki šiol. Čia prasideda mano raštų Lietuvos institucijoms epopėja.
Nerasdamas niekur atsakymo spaminu savo raštais visus ir žiūriu, kas ką atsakys, gal kas nukreips tinkamesne kryptimi nei rusų karo laivo. Raštus siunčiu prezidentūrai. Žinau, kad ne jų sritis ir nieko jie nespręs, bet tikiuosi, gal persiųs kam ir kas nors gal atidžiau pasižiūrės. Prezidentūra atsako kaip ir tikėjausi: ne mūsų sritis ir persiunčia Vyriausybei. Vyriausybė atsako, kad ne mes sprendžiame, o Aplinkos ministerija. Įdomu. Čia, kaip šeimoje pasakytume, ne aš priimu sprendimus, o tėvas sprendžia ar, atvirkščiai, mama.
STT. Matydamas, kad jie dažnai pakritikuoja Aplinkos ministeriją dėl statybų sektoriaus įstatymų netobulumo, tikėjaus, gal kiek pagelbės. Deja, atsakymas, kad niekas kyšio nedavė, nieko nepagavome su pakiša ir nieko negalime padėti, nematome pagrindo tyrimui pradėti.
Ekonomikos ministerija. Kaip ne kaip, tai įstaiga, valdanti Registrų centrą. Galvojau, gal pradės savo procesus tobulinti. Atsakymas apie tai, kaip jie neturi įtakos Registrų centrui. Sutinku, žymiai svarbiau rūpintis reikalais, dėl kurių nesenai buvo taip linksniuojami ir kai kas net darbo neteko.
Aplinkos apsaugos agentūra. O mes ką, mes čia prie ko, čia Aplinkos ministerija. Viskas bus 2025 metais padaryta. O aš ką, negalėsiu iki 25 metų leidimo statybai gauti? Taip, negalėsi. Va, tokia diskusija su jais.
Aplinkos ministerija. Pripažįsta, kad problema yra ir kad iki šiol neišspręsta. Kada bus išspręsta, nežino. O ką man daryti, duoti savivaldybę į teismą? Su šia ministerija procesas dar vyksta. Dar išsiųsti elektroniniai laiškai įvairiems Seimo komitetams, kaip Aplinkos ar Kaimo reikalų. Deja, niekas nesureagavo. Gal Seimo pašto serveriai neveikia. Būnant viešu asmeniu, ypač dar reklamuojantis, kad kiekvienas Seimo narys turi po kelis padėjėjus ir neatsakyti nė žodelio? Labai keista. Komentarus pasilaikau sau ir neviešinu.
Nė velnio valstybėj nėra ir neveikia jokie vieno langelio principai. Niekas neturi sistemų ar nemoka jomis naudojantis. Tarkim, Registrų centre vietoj to, kad parašytum prašymą ir tau būtų atsakyta – įvedi sklypo unikalų numerį, pažiūri duomenis, jei reikia, koreguoji ar užklausi, jei kyla klausimai, kad ir tos pačios Aplinkos ministerijos, susimoki kiek reikia, spaudi vienas kitam rankas ir išsiskiri. Bet apie tokius procesus dar svajoti ir svajoti.
Va, tokia linksma situacija, atrodo, su visiškai paprasta problema, kurią gal net seniūnijoje galėtum, logiškai mąstant, šiais kompiuterių ir 5G kartos tinklų laikais, išspręsti. Deja, kai kurie vis dar su popieriukais dirba. Visi siunčia tarp eilučių minėto karo laivo kryptimi. Kas labai krenta į akis – tai visos institucijos labai įvaldžiusios raštų rašymus. Gal koks pasamdytas tas pats rangovas visiems šablonus gamino. Visų atsakymai panašūs pirmomis ir paskutinėmis pastraipomis.
Pirma – apie tai, kaip visi ale supranta, kad taip neturėtų būti, kad labai apgailestauja dėl tokios padėties, o paskutinė – kad turiu teisę skūstis, eiti į teismą ir t.t. Dar nepaminėjau savivaldybės. O savivaldybė nesileidžia į kalbas. Kaip sovietiniais laikais – ar turi teisingą pažymėlę. O va tos pažymos aš ir neturiu, apeliuoju į tai, kad stovi gi jūsų savivaldybės tarnautojų parašai, jau leidot formuoti sodybą, tai kodėl dabar neleidžiat?
„Atnešk pažymą“ – kartoja ir kartoja, o ankstesni suderinimai mums neįdomu. Čia ir baigiasi idėjos, ką toliau daryti. Yra teismo kelias ir jei koks teisininkas nori imtis tokios bylos ir nori prisiteisti pinigų, valio – važiuojam.
Kas dar labai krenta šioje situacijoje į akis – tai elementaraus žmogiškumo nebuvimas. Tik bukas įstatymo skaitymas. Suprasčiau, kad mes būtume japonais ir jei yra taisyklė nešiukšlinti, tai ant šaligatvio nė vienos šiukšlės nebūtų. Bet lietuvis – tas tipas, kuris, sakyčiau, labiausiai gal linkęs įstatymus apeiti. Tas akivaizdu, kai matai mūsų vairuotojus, viešiuosius pirkimus, mokesčių mokėjimą ir t.t.
Suprantu, Vyriausybė, ministerijos gal nenori bendrauti – tai jie neaptarnauja fizinių klientų, jie ale politiką formuoja, NATO susirinkimas artėja, yra svarbesnių dalykų. Neagituoju aš čia pažeidinėti įstatymus, bet kodėl nenorima bendrauti, atskambinti, paaškinti žmonių kalba, ką aš turiu padaryti, kur nueiti, ko paprašyti.
Kas yra atsitikę su savivaldybės klerkais, kurie sėdi arti žmonių, kurie turi spręsti mūsų problemas ir kad geriau patys imtūsi iniciatyvos tarpininkauti, spręsti, patys siųsti užklausimus ministerijoms, bet tik užsiima interesantų siuntinėjimu – o pažymą turi?
Gaila, tik kad kartą per 4 metus – prieš rinkimus, visi patampa pūkuotais ir tada nors prie žaizdos dėk, kad tik balsą gautų. O paskui Seimo tribūnoje atsistoja finansų ministrė ir aiškina apie naujus mokesčius, kad valstybei verkiant trūksta pinigų. O aš atsakau, kad pinigai Lietuvoje po kojomis guli, jūs tik pasiimkit juos. Jūs net pasilenkti nenorit ir pasiimti. Susitvarkykit procesus, tvarkas, peržiūrėkit savo įstatymus, pagaliau, pradėkit dirbti ir galvoti dirbdami. Jei privatus sektorius taip dirbtų, tai ir dešros negalėtum parduotuvėj nusipirkti, nes, ko gero, paprašytų pažymos ar tu įgalus pirkti apskritai. Prikuria visokių ale saugiklių ir po to nežino, kaip jų laikytis, na, o statybų sektorius – tai vienas ir labiausiai korumpuotų sektorių.
Per 30 nepriklausomybės metų nė viena valdžia taip ir nepadarė viešo sektoriaus reformos ir nematau, kad ateityje kas apie tai, išskyrus kalbinamus žinių laidose ekonomistus, kalbėtų. Tiesą sakant, nežinau, kur ir kreiptis toliau ir ką daryti. Belieka tik teismai. Faktas, kad per teismus teisybę būtų galima rasti, bet tai vėlgi kainuos krūvą pinigų, o jų pertekliaus nėra.
Kai kam gali kilti klausimas, gal pas mane tikrai ta apsaugos juosta didelė ir aš ieškau, ko nepametęs. Atsakau, kad šalia kaimynai, stovi jų namai, jei aplink visur būtų tokios didelės apsaugos juostos, tai kaip jie gavę tuos leidimus? Toliau yra sistema, kur geodezininkai jungiasi ir toje sistemoje jie mato, kad mano sklype juosta labai nedidelė. Plius pagal naują Aplinkos ministerijos aprašą nustatyta visai kita apsaugos juostos riba. Tai šioje vietoje tikrai jaučiuosi ramus.
Finalizuojant, koks realus tolesnis kelias: laukti 2025 metų, apie kuriuos pasakojau aukščiau? Teismai ir išlaidos, bylinėjimosi laikas?
P.S. dėl suprantamų priežasčių, nenoriu viešintis ir neviešinu savivaldybės (tebūnie jų sąžinės reikalas), nes ne tik kad leidimo negausiu iki 2025 metų, bet dar ir žemės mokesčiais savivaldybė „užmėtys“, o jie tai gali, tarkim, pripaišydami žemės nepriežiūrą ir paskui įrodinėk, kad taip nėra.
***
Aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė komentavo, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir jų tikslinimo tvarka buvo pakeista įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimams.
„Nuo 2023 m. sausio 1 d. žemės sklype taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tapo nebe kadastro, o registro objektais, registruojamais Nekilnojamojo turto registre. Todėl nuo 2023 m. sausio 1 d. atliekant žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimus nebėra galimybės tikslinti žemės sklypui taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (tarp jų ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribų).
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas numato, kad teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gali būti nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose, statinių projektuose, žemėlapiuose, tvirtinamuose Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapiai dar nėra patvirtinti, todėl pagal įstatymą, kol naujos pakrančių juostos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, žemės sklype lieka galioti Nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie žemės sklype taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Pažymėtina, kad norminiai teisės aktai atgaline data negalioja ir yra taikomi tik tiems visuomeniniams santykiams, kurie atsiranda aktui įsigaliojus, todėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir jų tikslinimo tvarkos pakeitimai neužkerta kelio realizuoti jau patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, todėl priimant sprendimus dėl statybų galimybės privaloma jų sprendiniais vadovautis.
Ministro įsakyme, reglamentuojančiame pakrančių apsaugos juostų nustatymą, taip pat įtvirtinta nuostata, kad net ir įregistravus naujo dydžio pakrantės juostas, iki 2023 m. sausio 1 d. patvirtinti planavimo dokumentų ir statinių projektų sprendiniai gali būti įgyvendinami.
Ministerijos nuomone, esamas teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas realizuoti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“, – situaciją komentavo Aplinkos ministro patarėja komunikacijai A. Žilinskienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
