„Tokio pažeminimo nesu patyrusi“
„Neturiu, ko slėpti. Taip, aš patyriau didžiulę gėdą ir pažeminimą iš savo kolegų ligoninėje.
Tai nutiko šios vasaros pradžioje, dirbant Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės viename iš padalinių, dirbant bendrosios praktikos slaugytojos pareigose.
Darbo pradžioje viskas atrodė kaip ir įprastai: malonus kolektyvas, pažįstamas darbas. Kadangi ne vieną dešimtmetį esu dirbusi šioje srityje, nesutrikdė mano kasdieninio gyvenimo ritmo.
Tačiau vieną rytą atvykus į budėjimą kolegė vietoje draugiško pasisveikinimo pasitiko mane kaltindama, jog aš keisdama pacientei šlapimo kateterį (folėjų) ant šlangutės užrišau du mazgus.
Taip, aš jį keičiau praėjusios dienos rytą kartu su budėjusia kolege prieš pat pamainos pasikeitimą. Kolegė aiškiai teigė, jog būtent aš tai padariau. Tuo metu nesupratau, ką ji man tuo nori pasakyti ir tą akimirką pamaniau, kad ji juokauja.
Tačiau, negana to, ji procedūriniame kabinete ėmė demonstruoti man mazgų užrišimą (apie nutikusį įvykį skyriuje aš nebuvau informuota). Kai supratau kito žmogaus rankų „atlikto darbo esmę“, aš tuo metu jau nieko nebemačiau ir negirdėjau. Visas gyvenimas išslydo iš rankų...
Tokio pažeminimo ir gėdos nesu patyrusi per visą savo gyvenimą. Norėjosi bėgti į ten, kur tavęs niekas nerastų. Iš visų jėgų stengiausi išlaikyti „blaivų“ protą, kiek įmanydama raminau save.
Sunku buvo, bet kėliausi nuo žemės.
Kadangi nepaisiau skyriaus vedėjo įspėjimo „tylėti“ ir pranešiau apie tai ligoninės administracijai (kiekvieną įvykį aprašius siunčiau per ligoninės elektroninį paštą), nemalonūs įvykiai sekė vienas paskui kitą: tarnybinis pranešimas, „kabantis“ viešai slaugytojų poste, sumaišyti pacientų vaistai, paslėptas pacientės sveikatos būklei svarbus „sekimo lapas“, daugumos kolegių ir kolegų įtarūs žvilgsniai, nukreipti į mane.
Bet man svarbiausia yra tai, jog „tikslui“ pasiekti pasinaudojama bejėgiu žmogumi – pacientu. Tokio požiūrio į pacientą iš medicinos darbuotojų aš nesitikėjau. Darbas man tapo išlikimu, kadangi po kiekvieno įvykio kilo vis didesnis nepasitikėjimas savimi: baimė kažkur suklysti, užkliūti, tiesiog pradėjau bijoti pati savęs.
Supratau, kad po visų šių įvykių sekos privalau išeiti iš darbo, nes kito pasirinkimo nebeturiu.
Niekaip nerandu atsakymo į vieną klausimą: kokią teisę turi žmogus griauti kito žmogaus gyvenimą?“ – savo nuoskaudas „Bendraukime“ išliejo slaugytoja.
„Slaugytoja buvo apgaubta dėmesiu ir šiluma“
K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Edita Jankauskienė pateikė savo įvykių versiją ir gydymo įstaigos poziciją.
„Pasikeitus slaugos personalo pamainai, bendrosios praktikos slaugytoja Žaneta (vardas pakeistas, – „Bendraukime“ past.) pastebėjo vieno iš ligoninės paciento šlapimo pūslės kateterio neatitiktį. Sekančią darbo dieną, vykstant pamainos perdavimui, nuasmeninta (neviešinant paciento bei slaugos personalo asmens duomenų) neatitiktis buvo paviešinta bei detalizuota.
Tos pačios penkiaminutės metu skyriaus vedėjas pažymėjo, kad situacija dėl neatitikties įvertinta ligoninės skyriaus administracijos. Neatitikties viešinimo tikslas yra ne kaltų asmenų paieška (to daroma nebus), bet atkreiptas slaugos personalo dėmesys į kruopštų ir atsakingą darbą pažymint, kad slaugant pacientą, neužtenka apsiriboti pirmine vizualine informacija. Būtina periodiškai „pakelti užklotą“ bei nuodugniau įsigilinti į paciento sveikatos būklę bei pacientui paskirtų medicinos priemonių naudojimą.
Pažymėtina, kad nors ir neatitiktis buvo įvertinta bei aptarta ligoninės skyriaus administracijos, bendrosios pagalbos slaugytoja Zita (vardas pakeistas, – „Bendraukime“ past. ) pradėjo kelti bendrosios praktikos slaugytojos Žanetos atsakomybės klausimą. Žaneta, slaugytojos Zitos nuomone, ją apkaltino atlikus neatitiktį.
Ligoninės skyriaus administracija, išnagrinėjus situaciją, informavo Zitą apie tai, kad Žanetos klausimas, dėl ko pastaroji ant kateterio užrišo du mazgus, nėra siekis apkaltinti kolegę, tačiau kilęs dėl vienos labai paprastos priežasties.
Slaugė Žaneta neatitiktyje nurodyto paciento slaugą, keičiantis pamainai, perėmė iš Zitos. Nežiūrint į ligoninės skyriaus administracijos siekį neeskaluoti neatitikties, Zita rašytiniu pranešimu kreipėsi į ligoninės direktorių prašydama išsamiai ištirti neatitiktį bei patraukti atsakomybėn kaltus asmenis.
Ligoninės direktoriaus įsakymu buvo sudaryta pranešimo tyrimo komisija, kuri savo darbo metu įvertino darbuotojų pateiktus paaiškinimus raštu, peržiūrėjo ir įvertino vaizdo duomenis, tačiau net ir atlikus kruopštų vidinį tyrimą, nesurinko pakankamai duomenų apie neatitikties įvykio aplinkybes, leidžiančias ligoninės administracijai pateikti kam nors objektyvius ir pagrįstus kaltinimus.
Ligoninės administracija gerbia slaugytojos Zitos norą nustatyti ir nubausti kaltus asmenis, tačiau ligoninė nėra teisėsaugos institucija bei neturi galimybės nustatyti neatitikties aplinkybių bei ją atlikusių asmenų. Todėl informavo slaugytoją Zitą apie tai, kad ligoninės administracija neturi galimybės taikyti LR Darbo kodekse numatytų poveikio priemonių (darbo sutarties nutraukimas, įspėjimas dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo), o pakalbį tarp dviejų bendrosios praktikos slaugytojų, nors ir laiko intensyviu ir pertekliniu, kildina jį iš aplinkybės, kad jis kilo ne siekiant įžeisti ar pažeminti, bet iš fakto, kad pamainų keitimosi metu buvo perduota paciento slauga, kurį prižiūrint ir įvyko neatitiktis.
Kartu su prašymu išeiti iš darbo, ligoninės administracijai Zita pateikė visą eilę pretenzijų dėl įvykių darbe, nurodytų laiško redakcijai antroje pusėje. Vadovaujantis atsiųstais duomenimis, ligoninės direktoriaus įsakymu buvo priimtas sprendimas dėl neplaninio vidaus medicininio audito atlikimo. Atlikus neplaninį vidaus medicininį auditą, pakankamų kriterijų ar priežasčių, leidžiančių taikyti LR Darbo kodekse numatytų poveikio priemones (darbo sutarties nutraukimas, įspėjimas dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo) nenustatyta.
Papildomai pažymime, kad 2017 metais, pasikeitus darbo kodeksui, esant darbo pareigų ar šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, darbdaviui, taikant poveikį darbuotojui, atsirado daugiau pareigų – vien tik pažeidimo fakto tapo nepakankama bei tapo galima atleisti iš darbo arba įspėti tik esant konkrečiai žalai darbdaviui (ligoninei). Todėl įvertinus aplinkybę, kad žala pacientui padaryta nebuvo, ligoninės administracijos galimybės dėl nurodytų įvykių atleisti ar įspėti, tapo ganėtinai suvaržytomis.
Nežiūrint į tai, kad dėl slaugės Zitos išdėstytų aplinkybių ligoninės administracija neturi galimybės „nubausti“, jos nuomone, kaltų darbuotojų, ligoninės administracija, vadovaudamasi komisijos ir audito išvadomis, priėmė ir įgyvendino visą eilę administracinio poveikio priemonių, skirtų informuoti darbuotojus apie vidaus ir išorės teisės aktus, reglamentuojančius slaugą ir palaikomąjį gydimą, profesinę etiką, bei šiomis priemonėmis pasistengta darbuotojams detalizuoti darbuotojo elgesio etaloną. Taip pat išdėstytas ligoninės administracijos požiūris į profesinės ir asmeninės etikos svarbą darbo santykiuose, bei gero mikroklimato naudą personalui.
Papildomai pažymime, kad ligoninės administracija neapsiribojo vien tik formaliu požiūriu į neatitiktį, bei visą bendrosios pagalbos slaugytojos Zitos darbo laikotarpį po neatitikties, siekiant neeskaluoti situacijos, intensyviai bendravo – slaugytojai Zitai buvo siūloma sudaryti darbo grafiką ir dirbti ne kartu su slaugytoja Žaneta, bet kitame to paties skyriaus aukšte.
Kartu su ligoninės direktoriaus pavaduotoja buvo lankomasi kitame ligoninės skyriuje bei vertinama slaugytojos Zitos galimybė dirbti kitame skyriuje, o taip pat su ja aktyviai bendravo direktorius, pavaduotojas, psichologas, skyriaus vedėjas, slaugos administratorius.
Individualių ar grupinių pokalbių metu nuo pat pradžių buvo akcentuojama, kad įvykusi neatitiktis ištirta visais ligoninei įmanomais būdais, darbuotoja Zita nieko nėra kaltinama, o savaip suprastas pokalbis nėra pakankama priežastis atleisti žmogų iš darbo, todėl atsakingai pareiškiame, kad per paskutinius metus ligoninėje nebuvo darbuotojo net panašiai apsupto administracijos dėmesiu ir šiluma, kaip tai teko slaugytojai Zitai, todėl pastarosios kreipimąsi į redakciją vis dėl to vertiname ne kaip norą išsakyti patirtą ar menamą nuoskaudą, bet kaip siekį žūt būt nubausti, jos nuomone, kaltus asmenis.
Apibendrinant aukščiau parašytą kreipimąsi į redakciją suprantame, kad ligoninės administracija nepatenkino slaugytojos Zitos lūkesčio „išmesti“ neįtikusią kolegę iš darbo, tačiau ligoninės administracijai visi darbuotojai yra lygūs. Poveikio priemonės personalui, įspėjimas ar atleidimas iš darbo bus taikomos vertinant ne personalo tarpusavio simpatijas ar antipatijas vieni kitiems, tačiau taikomos atitinkant nustatytus LR Darbo kodekso bei darbo teisės keliamus reikalavimus, o šiuo konkrečiu atveju manome, kad pagarba darbo santykiuose turėtų būti ne tik administracijos darbuotojui, bet abipusė, tai yra galėtų būti parodyta pagarba jei ne administracijos sprendimui, tai bent jau parodytiems administracijos dėmesiui ir šilumai“, – situaciją komentavo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Edita Jankauskienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
