„Berniuko koja buvo gipse, jis pats negalėjo vaikščioti, todėl tekdavo gerai pagalvoti, ką su juo nuveikti. Visgi Benas taip mokėjo džiaugtis įvairiais dalykais, kad mums užtekdavo užsidaryti tamsoje ir tiesiog atidaryti bei vėl uždaryti duris – ir vaikas juokėsi iki ašarų“, – pasakoja Eglė.
Pačiomis mažiausiomis smulkmenomis mokėjęs džiaugtis Benas ligoninėje buvo kelias savaites, per kurias daug laiko praleido ir su savanore Egle. Ji sako, kad vienas susitikimas jai įsiminė labiausiai:
„Jau ruošiausi išeiti, kai Benas čiupo mane už rankos prašydamas pasilikti ir pavadino mane mama. Akimirkai stabtelėjau ir pajutau, kiek daug iš tiesų reiškia šis žodis…
Su Benu pasikalbėjome, paaiškinau, kad aš nesu jo mama, esu savanorė, netrukus jis jau juokavo ir kartu laukėme kitos savanorės. Išėjusi iš palatos dar ilgai galvojau apie šį nutikimą – jis man atmintyje įstrigo turbūt visam laikui.“
Eglė ir kiti savanoriai vienišiems vaikams niekada neatstos mamos ar tėčio, tačiau būdami šalia tą akimirką jie padarys viską, kad vaikas jaustųsi saugus, reikalingas ir mylimas. Vaiko raidoje kiekviena diena yra svarbi, todėl iniciatyva „Niekieno vaikai“ siekia užtikrinti, kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas.
Lapkričio 28 dieną visame pasaulyje minimas dosnumo antradienis, dar žinomas kaip „Giving Tuesday“. Tą dieną žmonės yra kviečiami aukoti įvairią pagalbą teikiančioms organizacijoms ir taip prisidėti prie gerų darbų. Norėdami padėti vienišiems vaikams, paramą skirti galite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
