Mergaitė į ligoninę pateko stipriai karščiuodama, jai reikėjo atlikti ir itin sudėtingas bei nemalonias kateterizacijas. Vis dėlto, Karolina tiek ligoninės personalą, tiek savanorius nustebino savo stiprybe ir jau po kelių dienų pradėjo jaustis geriau:
„Tikrai buvo nuostaba, kad vėl pas ją atėjus po kelių dienų, ji atrodė visai kitaip, nukėlus nuo lovos įsikibdavo į rėmą ir vaikščiojo. Iš pradžių buvo visai bejėgė, o vėliau parodė savo aktyvumą ir norą judėti – atrodė, kad tai būtų visai kitas vaikas.
Nors palatoje nebuvo daug vietos, kur ji galėtų vaikščioti, bet ji noriai eidavo tuo pačiu savo susigalvotu maršrutu nuo vieno palatoje esančio objekto iki kito.“
Savanorę nustebino ne tik greitas Karolinos sustiprėjimas, bet ir tai, kad mergaitė įsimindavo ir atpažindavo pas ją atėjusius savanorius:
„Kai atėjau antrą kartą, ji taip plačiai išsišiepė. Pamenu, sakiau kitai savanorei – nejaugi ji mane prisimena, juk matėmės tik kelias valandas, bet ji patvirtino pastebėjusi, kad mergaitė atpažįsta veidus, sureaguoja. Tai buvo labai malonu.“
Karolina – viena iš daugiau nei 60 vaikų, kuri šventiniu laikotarpiu guli ligoninėje ir šalia neturi tėvų ar kitų artimųjų. Iniciatyva „Niekieno vaikai“ jau daugiau nei 5-erius metus rūpinasi, kad tokie vaikai neliktų vieniši – savanoriai jiems skiria savo dėmesį ir laiką, apgaubia nuoširdžiu dėmesiu bei šiluma.
Sirgti niekada nėra lengva, tačiau sirgti ir būti vienam per šventes – ypač sunku, todėl iniciatyva kviečia visus prisidėti ir pasirūpinti, kad nė vienas vaikas per Kalėdas ligoninėje neliktų vienišas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
