Vos savaitės kūdikiai ligoninėje gulėjo dėl skirtingų priežasčių, tačiau abu turėjo juos vienijantį bruožą – buvo itin neramūs. Pilvo diegliai, nenoras valgyti, dideli skausmai, kurie sukeldavo muistymąsi ir drebėjimą, – tai tik keli dalykai, kurie vargino vaikus ir kėlė jiems diskomfortą:
„Kai buvau pas juos pirmą naktį, praktiškai neturėjau kada sudėti akių, teko raminti arba vieną, arba kitą, arba abu vienu metu. Būdavo, kad vieną laikai ant rankų, o kitą supi lovytėj su koja, jog nurimtų.
Reikėjo itin pasistengti, kad berniukas pavalgytų, nes jis niekaip neįveikdavo savo porcijos, jam neaugo svoris. Nors iššūkių tikrai netrūko, visada jautėsi prasmė ir aiškus žinojimas, kodėl svarbu tai, ką darome.“
Jūratė džiaugiasi, kad nepaisant sveikatos problemų, vaikai kasdien stiprėjo, darėsi vis ramesni, taip pat pasimatė ir kiti pokyčiai.
„Kuo ilgiau budėdavom, tuo labiau pasireiškė vaikų noras būti ant rankų. Taip jie nurimdavo, mažiau verkdavo, o kartais ir apdovanodavo mus savo šiltomis šypsenomis“, – sako Jūratė.
Greta ir Ignas – vieni iš daugiau nei 60 vaikų, kurie šventiniu laikotarpiu guli ligoninėje ir šalia neturi tėvų ar kitų artimųjų. Iniciatyva „Niekieno vaikai“ jau daugiau nei 5-erius metus rūpinasi, kad tokie vaikai neliktų vieniši – savanoriai jiems skiria savo dėmesį ir laiką, apgaubia nuoširdžiu dėmesiu bei šiluma.
Sirgti niekada nėra lengva, tačiau sirgti ir būti vienam per šventes – ypač sunku, todėl iniciatyva kviečia visus prisidėti ir pasirūpinti, kad nė vienas vaikas per Kalėdas ligoninėje neliktų vienišas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
