Kadangi buvo jau dešimta valanda vakaro, bandžiau jį liūliuoti, kad užmigtų. Tačiau Nojus naktį prabudinėdavo labai dažnai tiesiog šaukdamas, rėkdamas. Bandžiau jį raminti, sakyti, kad viskas gerai, bet tai neveikdavo, greičiausiai dėl to, kad jam mano balsas buvo svetimas. Padėjo švelnus lopšinių dainavimas, paglostymas, paėmimas už rankytės.
Tačiau po valandos-pusantros jis vėl išsigandęs pabusdavo. Taip visą naktį ir išbuvau su juo, o paryčiais buvo lengviau, nes jis turbūt apsiprato su mano šnabždėjimu, leidosi paimamas ant rankų.
Džiaugiuosi, kad tą naktį galėjau pas jį nueiti, nes jis tikrai nebūtų išbuvęs vienas, jis tiesiog visą laiką rėkė... Su Nojumi reikėjo būti, kartu išbūti jo nerimą ir baimę. Jaučiausi šimtu procentų reikalinga tam vaikui“, – apie budėjimą prie kūdikio, į ligoninę patekusio dėl krizinės situacijos šeimoje, pasakoja savanorė Marija.
Laimė, ryte gydytojams atlikus visus reikalingus tyrimus, paaiškėjo, kad berniukui viskas gerai ir jis su globėjais išvyko iš ligoninės.
Šiuo metu Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje renkamos naujos savanorių grupės tam, kad tokie vaikai kaip Nojus ligoninės palatose neliktų vieni. Informaciniai renginiai vyks sausio 22, 24 ir 30 bei vasario 1 dienomis nuotoliniu būdu, o jų metu iniciatyvos atstovės daugiau papasakos apie savanorystę, budėjimų patirtis bei atsakys į visus rūpimus klausimus. Registracija vyksta čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
