„Rašau Jums labai aktualiu šiai dienai Lietuvai klausimu – visuotinė Lietuvos elektrifikacija vėjo malūnais buldozeriniu principu, neatsižvelgiant į nieką, nieko nesiklausant ir ignoruojant bet kokią iniciatyvą tai pakeisti. Tai nėra mano vienos ar tik kaimo, kuriame gyvenu, problema. Su ja šiandien susiduria daugybė Lietuvos kaimo bendruomenių ir žmonių. Kreipiamės į įvairias institucijas, kelis kartus rinkome parašus – visur kaip į sieną.
Deja, Lietuvoje į paprastą žmogų niekas nekreipia dėmesio, o pinigai visuomet svarbesni ir galingesni...
Prieš porą metų visa Žeimių seniūnija pradėjo ūžti nuo vėjo elektrinių skleidžiamo garso. Jėgainės sustatytos vos ne žmonių kiemuose. Nors teisiškai gal viskas ir teisinga – 400 m. nuo žmonių namų. Kai būna didesnis vėjas iš viso neįmanoma būti, tačiau net ir mažesnio vėjo sąlygomis ar iš viso elektrinėms neveikiant, jos skleidžia puikiai girdimą garsą, kadangi atstumai tikrai nedideli.
Sodybose kuo puikiausiai girdisi ir tos jėgainės, kurios yra toliau – apie 2 ar daugiau kilometrų. Žmonės yra priversti sėdėti namuose, uždarytais langais, negali išeiti į kiemą, nes atrodo lyg gyventų aerodrome.
Nakties poilsis nuolatinio ūžimo sąlygomis yra sudėtingas ir sveikatai pavojingas dalykas. Nekalbu apie tai, kad vasarą visgi norėtųsi atsidaryti langus, leisti laiką lauke, ar išgirsti paukščių čiulbėjimą, o ne vien ūžimą, per kurį nesigirdi net savo paties minčių. Pavyzdžiui, Dargužių, Žieveliškių, Palankesių, Martyniškių kaimai apstatyti iš visų pusių. Niekur neįmanoma pasislėpti nuo to garso.
Praeitą savaitę gavome pranešimus, kad šalia kaimo dar bus statomos papildomos vėjo jėgainės. Jau šiuo metu gyvenimo kokybė yra ypatingai prasta, tai ką reikės daryti, kai šalia namų pradės ūžti dar daugiau vėjo jėgainių...
Aš nekalbu apie paukščius, gyvūnus, infragarsą, vibracijas, poveikį sveikatai, kuris dar nėra aiškus ir pasireikš vėliau, nes kalbėti apie tai, kas bus ateityje, iš viso neverta, kai niekas nekreipia dėmesį į dabartį.
Visi kaip vienas gieda tą pačią giesmelę – elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, žalia ir švari energija ir pan. Tik kažkodėl pamirštamas žmogus, kuris gyvena šalia žaliosios energijos šaltinio. Valstybė ir verslas sugalvojo ir pastatė „visuotinį gėrį“. Žmogus net neturi teisės ir jokios galimybės apsiginti ar pasirinkti.... Niekas negirdi ir nenori girdėti.
Poveikio aplinkai ataskaitoje numatyti ir kiti galimi poveikiai žmogaus sveikatai. Kadangi vėjo elektrinės veikia jau daugiau kaip 2 metus, nebuvo ir greičiausiai niekada nebus atliekami kokie nors tyrimai apie elektromagnetinių laukų, infragarso, vibracijų poveikį šalia gyvenančių žmonių sveikatai arba tiriama žmonių psichologinė būsena. Niekam nerūpi ir niekur neįmanoma prisibelsti.
Kreipiamės pagalbos į žiniasklaidą, kad Jonavos rajono valdininkai, ir ne tik Jonavos, išgirstų kaimo bendruomenių, kurios gyvena šalia vėjo malūnų, balsą, kad žmonių kiemuose negali ūžti vėjo elektrinės“, – rašė Jonavos rajono gyventoja Vilma.
Visuomenė yra lygiateisė poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvė
Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Laurita Ribakovė atkreipė dėmesį, kad verslo įmonės, planuodamos atitinkamos krypties ūkinę veiklą, kuri šiuo atveju yra pavienių vėjo elektrinių statyba ir eksploatavimas, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, kuriose dalyvauja ir išvadas teikia atitinkami PAV subjektai: savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos (NVSC), kultūros paveldo departamentas, valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, suinteresuota visuomenė ir kitos pagal poreikį į procesą įtraukiamos institucijos.
„Savivaldybė, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir priskirtą kompetenciją dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese ir teikia motyvuotus pasiūlymus ir (ar) išvadas kompetencijos ribose (dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdamas į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, galimybes pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus juos keisti, galimą poveikį savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis).
Galutinį sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo ir leidimo vykdyti ūkinę veiklą teritorijoje priima atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, galutiniuose sprendimuose ar (ir) išvadose dėl poveikio aplinkai vertinimo yra numatomos aiškios priemonės ir nustatomos apibrėžtos sąlygos, kurių ūkio subjektui numatoma imtis, siekiant išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio supančiai aplinkai ir visuomenės (gyventojų) sveikatai. Tai reiškia, kad kai kurios vėjo jėgainės gali būti eksploatuojamos tik su tam tikrais apribojimais, pvz. įdiegtais šešėliavimo mažinimo mechanizmais, taikant darbo režimo apribojimus nakties metu, atlikus sertifikuotus matavimų modeliavimus, skaičiavimus ir kt.
Svarbu akcentuoti, kad suinteresuota visuomenė yra lygiateisė poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvė, kaip ir savivaldybė – gyventojai gali teikti savo pasiūlymus ir pastabas Aplinkos apsaugos agentūrai bei kreiptis į teismą, jeigu mano, kad išvada dėl ūkinės veiklos priimta neatsižvelgus į visuomenės teiktas pastabas ar pasiūlymus.
Visą informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus savivaldybės teritorijoje gyventojai gali sekti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje“, – komentavo Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė L. Ribakovė.