Ne, ji tada nepuolė į paniką taip, kaip jos įpėdinis Gintautas Jakštas po 2024 metų tarpinių patikrinimų. Tačiau ir ji padarė skubotas išvadas.
Vaizdžiai tariant, ministrė trenkė kumščiu į stalą ir paskelbė, esą tuometinė matematikos programa buvo netikusi, reikia skubiai keisti programą.
Ir jau 2023 metais naujoji, ir itin netobula, matematikos programa buvo „parengta“. Vadovėlių nebuvo, daugelis programos autorių akyse nematė gyvų mokinių, bet programa jau buvo. Niekas nesitarė su mokytojais-praktikais, jie buvo laikomi sraigteliais-vykdytojais. Kitaip tariant, ir šis nesibaigiančios bei klampios „švietimo reformos“ epizodas taipogi buvo autokratinis.
Taip švietimo ministrė įėjo istorijon. Ir dėl programų (ne tik matematikos), ir dėl tarpinių patikrinimų (nuo šių mokslo metų tapusių pirmosiomis egzaminų dalimis), ir dėl egzaminų diferencijavimo pagal (A ir B) kursą, ir dėl (labai abejotinos) egzaminų vertinimo sistemos.
Toliau kalbėsiu būtent apie matematikos egzaminą. Apie kitų dėstomų dalykų žinių patikrinimus tegu kalba šių dalykų specialistai.
Eksperimentas ar egzaminas?
Kiek dar bus kritikos strėlių bei saviplakos aimanų? Jų negalės nebūti, nes viskas buvo „rūpestingai“ iš anksto užprogramuota.
Nuo šių, 2024–2025 mokslo metų neliko egzamino programos. Tai reiškia, kad pareikalauti gali bet ko! Iš viso mokyklos kurso.
„Nereikia tų egzaminų programų. Mes nuo pirmos klasės ruošiamės egzaminui“, – štai jų nuostata. Nėr blogiau, kai šūkiai bei gražbylystės išstumia sveiką protą.
Egzaminai A ir B lygiais tapo skirtingi. Šis sumanymas (prisiminkime pernykščius „tarpinius patikrinimus“) kildins daugybę nesibaigiančių ginčų bei nusiskundimų. Nes dabar siūlomas gan subjektyvus kriterijus – „egzaminas B lygiu bus lengvesnis“. Kodėl netiko ankstesnis (jungtinis) egzaminas – neaišku. Tikriausiai buvo (ir yra) dar žmonių, siekiančių patekti istorijon. Į specialistų nuomones jiems nusispjaut.
Išdraskius vieną egzaminą į du (A ir B lygiais), buvo pakeista ir vertinimo sistema. Nauja (ne tik matematikos) baigiamųjų egzaminų vertinimo sistema objektyviai programuoja itin prastus egzamino rezultatus. Ar Švietimo ministerija (ir dabartinė Švietimo ministrė) tikrai to nori?
Nežinau, kokiam „proto bokštui“ kilo mintis sulygint šimtabalę vertinimo sistemą su dešimtbale, tačiau būtent taip atsirado slenkstis (egzamino išlaikymui būtinas taškų minimumas) – 35 taškai (pridėjus „dovanojamus“ 5 taškus – 40 balų). Antai, – „ketvertukas“ pagal dešimtbalę sistemą.
Taigi, 35 taškai vietoj ligšiolinių 10.
Aišku, į tuos taškus įeis ir pernykščio tarpinio patikrinimo (dėl kurio visą pavasarį virė aistros) taškai. Bet nepamirškime, kad iš 20-ies tarpinio patikrinimo taškų pusė mokinių surinko ne daugiau dešimties.
Priminsiu matematikos egzamino rezultato (balais) skaičiavimo taisykles:
Neperlaikius tarpinio patikrinimo T + (4/3)E + 5.
Čia T – tarpinio patikrinimo taškai (iki 20), E – egzamino (egzamino antros dalies) taškai (iki 60), +5 prisideda tik tuo atveju, jei pirmųjų dviejų dėmenų suma ne mažesnė už 35.
Perlaikius tarpinį patikrinimą (perlaikymas vyks vidurvasarį, per pakartotinę sesiją, sugalvota vėl „labai protingai“) T + E + 5.
Dabar jau T – perlaikyto tarpinio patikrinimo jau kaip pirmosios egzamino dalies taškai (iki 40).
Tarkime, kad abiturientas iš tarpinio patikrinimo buvo gavęs T = 10 (palyginti neblogas pernykštis rezultatas). Norint su juo išlaikyt egzaminą, reikia surinkt mažiausiai E = 19 taškų iš 60. Tada jis gaus 35 taškus, t.y. 35+5 = 40 balų.
Jei šis abiturientas perlaikys tarpinį patikrinimą, ir (per pakartotinę sesiją, vyksiančią vidurvasarį) gaus 20 taškų (jau iš galimų 40), tai su tais E=19 surinks 39 taškus, t.y. 39+5 = 44 balus.
Kadangi rašomas nemažesnis įvertinimas, tai jo galutinis egzamino rezultatas bus 44 balai.
Tačiau, kaip rodo ligšiolinių egzaminų rezultatai, gauti tuos E=19 (iš 60) nėra lengva. Jei pažvelgsime į 2024 metų matematikos egzamino rezultatų lentelę, tai pamatysime, jog nuo 10 (tuomečio slenksčio) iki 19–21 taško (35 tuometinių balų) gavo (t.y. aukščiau 19 taškų nepakilo) net apie 40 procentų abiturientų!
Ir būtent todėl aš pakartosiu aukščiau iškeltą klausimą – ar Švietimo ir Mokslo ministerija nori, kad 2025 vasarą apie 40 procentų abiturientų neišlaikytų matematikos valstybinio baigiamojo egzamino?
Ko reikia imtis, kad to nebūtų?
Būtina atsisakyti visų dalykų egzaminų vertinimo principų suvienodinimo. Dalykai skirtingi, tad „lygiavos“ čia negali ir neturi būti.
Būtina atsisakyti 100-balės ir 10-balės vertinimo sistemų bijekcijos (abipus vienareikšmės atitikties) principo. Tos atitikties nėra. 40 balų, gerbiamieji išminčiai, – tai ne „ketvertukas“.
Ir, galiausiai, būtina sumažinti matematikos egzamino slenkstį nuo 35 taškų (tokio slenksčio pasėkmes jau pateikiau ir pagrindžiau) bent jau (ypač šiais mokslo metais) iki 25.
Perspektyvoje (nuo kitų mokslo metų) atsisakyti „dviejų egzaminų, lengvesnio ir sunkesnio, A ir B lygiais), sugrįžtant prie ligšiolinių užduoties sudarymo principų.
Sudaryti itin konkrečią bei detalizuotą matematikos valstybinio baigiamojo egzamino programą, ir griežtai jos laikytis.
Leisti dvyliktų klasių moksleiviams perlaikyti pirmąją egzamino dalį kartu su vienuoliktokais, o ne vidurvasarį.
Įgyvendinus visa tai, laikui bėgant ir palaipsniui, galima bus didinti ir egzamino išlaikymo slenkstį.
O skubotos reformos bei neapgalvotieji pokyčiai gali nuvesti tik į aklavietę.
ŠMSM: ieškota geriausių sprendimų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus parengtame komentare teigiama, kad ugdymo turinys atnaujinamas dalyvaujant tų sričių ekspertams, mokytojams, mokslininkams, kartu ieškant geriausių sprendimų.
„Kaip įmanoma stengiamės atsižvelgti į mokytojų, švietimo bendruomenės išsakomas pastabas, pasiūlymus ir interesus, kurie neretai būna skirtingi.
Brandos egzaminai išskaidyti dalimis siekiant sudaryti sąlygas mokytis nuosekliau, padalinti mokymosi krūvį, pasitikrinti, kaip sekasi įvairūs mokomieji dalykai, kur dar reikia pasistengti. Galutinis mokinio valstybinio brandos egzamino vertinimas nepriklauso nuo vienos dienos sėkmės ar nesėkmės.
Taip, praėjusiais metais netrūko iššūkių sustyguojant išskaidytų valstybinių brandos egzaminų organizavimą. Atsižvelgus į mokytojų ir mokinių nuomonę, švietimo ekspertų siūlymus, įvykus tarpiniams patikrinimams, buvo padaryta dalis pakeitimų dėl brandos egzaminų.
Su matematikos mokytojais, mokinių atstovais aptarus įvykusius tarpinius patikrinimus ir atsižvelgus į pasiūlymus, 2024 m. vasarą buvo pakoreguota matematikos egzaminų struktūra: iš anksčiau numatytų trijų dalių liko dvi.
Matematikos mokytojai išreiškė argumentuotą siūlymą atsisakyti antrojo tarpinio patikrinimo, todėl skaičiuojant 2025 metų valstybinio matematikos valstybinio brandos egzamino galutinį įvertinimą bus taikoma išimtis: pirma dalis sudarys 20 proc. galutinio įvertinimo, o antra dalis – 80 proc. (jei mokinys perlaikys matematikos tarpinį patikrinimą, jo pirma dalis sudarys 40 proc. galutinio įvertinimo, o antra dalis – 60 proc. – tokia egzamino struktūra išliks ateityje).
Šiais metais laikantiems brandos egzaminus sudaryta galimybė perlaikyti pirmąsias valstybinių brandos egzaminų dalis (buvusius tarpinius patikrinimus), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pirmąją dalį (kalbėjimo). Perlaikius pirmąją egzamino dalį, skaičiuojant galutinį rezultatą, bus imamas geresnis laikyto tarpinio patikrinimo arba perlaikytos pirmosios dalies įvertinimas.
Egzamino programa. Nėra teisinga mokinių mokymą(si) vykdyti pagal matematikos bendrąją programą, o egzaminuoti pagal egzamino programą. Tokiu atveju mokymas susiaurėja iki ruošimo egzaminui. Tokia tendencija buvo stebima vertinant senųjų bendrųjų programų įgyvendinimą. Todėl atnaujinat ugdymo turinį buvo apsispręsta atsisakyti atskirų mokymo ir egzamino programų – mokymo(si) turinį bei egzamino struktūrą ir turinį apibrėžia tas pats dokumentas – atitinkamo dalyko bendroji programa. Matematikos bendrojoje programoje yra išskirta ir apibrėžta, iš kokių mokymo turinio sričių mokinių pasiekimai bus vertinami: žinios, supratimas, komunikacija; matematinė komunikacija, problemų sprendimas. Matematikai – mokytojai ir mokslininkai – yra pastebėję, kad mokiniams labai trūksta matematinio samprotavimo įgūdžių, jie mokomi daugiau mechaniškai atlikti matematinius veiksmus. Dėl to pabandome į turinį įtraukti daugiau tokių uždavinių, skatinančių lavinti matematinio samprotavimo įgūdžius, tai turėtų atsispindėti ir egzamino užduotyse. Mokiniai, baigdami mokyklą, iš tiesų turėtų pademonstruoti žinias ir įgūdžius, ko jie išmoko per visus mokykloje praleistus metus, o ne tik iš kažkurių itin siaurų sričių. Jeigu mokinys mokėsi nuosekliai visus metus, nėra didelių matematikos spragų, nuogąstauti dėl valstybinio egzamino nereikia. Tuo labiau, kad mokęsi B lygiu, pasirenka laikyti tokiu pačiu lygiu ir valstybinį egzaminą.
A ir B lygiai. Valstybiniai brandos egzaminai organizuojami pagal atnaujintas bendrąsias programas. Mokiniai renkasi, pagal kurio (A ar B) kurso programą jie pageidauja mokytis matematikos, pagal šiuos kursus laiko valstybinius brandos egzaminus. Skirtumus tarp A ir B kursų lemia programos apimtis, pamokų skaičius ir mokymo(si) turinio sudėtingumas.
Ir išplėstinio (A), ir bendro (B) kurso brandos egzaminas yra valstybinis. Pagal atnaujintą programą organizuojamo valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, todėl jame yra proporcingai didesnis skaičius užduočių, atitinkančių slenkstinį lygį, t. y. lengviausių. Tai reiškia, kad mokinys, mokęsis B kursu ir turintis patenkinamą metinį įvertinimą, turėtų pajėgti surinkti reikiamą taškų skaičių, kad valstybinis brandos egzaminas būtų išlaikytas.
Bendro kurso egzamino užduotis yra lengvesnė, mažesnė turinio apimtis. Pvz., B kurso I egzamino dalyje nenagrinėjama nykstančioji geometrinį progresija, funkcijų ribos, vektoriai, II dalyje nebus su trigonometrine nelygybe susijusių užduočių. A kurso užduotyse – daugiau formulių, kurias reikia taikyti, daugiau teiginių, kuriuos reikia išnagrinėti, daugiau skirtingo tipo uždavinių, jie sudėtingesni.
Egzamino išlaikymui ar jo rezultatų įrašui brandos atestate koeficientai nenaudojami ir mokinys gauną tokį įvertinimą, kokį surinko per atitinkamo lygio egzaminą. Rezultatų dauginimas iš koeficientų galioja tik skaičiuojant egzamino rezultatą stojant į aukštąsias mokyklas.
Matematikos mokymo gerinimo priemonės. Egzaminų rezultatai, žinoma, parodys, kaip mokiniai išlaikė matematikos valstybinį egzaminą, tačiau drastiškų pokyčių šiemet neprognozuojame. Matematikos pasiekimų gerėjimas yra ilgalaikio ir nuoseklaus mokyklos ir pačių mokinių darbo rezultatas.
Kol kas dar anksti apie tai kalbėti, tačiau po kiek laiko teigiamų pokyčių tikimės iš Matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023–2030 m. plano. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta darbo grupė, išanalizavusi mokinių matematikos pasiekimus ir priežastis, šį planą parengė 2023 metais. Jame numatytos priemonės, nuosekliai ugdančios matematinį mąstymą.
Plane nubrėžti matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apima visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo. Pasiūlytos priemonės yra kompleksinės, jos sprendžia gilesnes priežastis, kurios atsirado per ilgesnį laiką neskiriant dėmesio matematikos didaktikai plėtoti, matematikos mokymo tyrimams, mokymosi priemonių analizei. Plane išskirtos kelios matematikos pasiekimų gerinimo kryptys: pagalba mokytojams, pagalba mokiniams, mokslo tyrimais grįstas mokymo ir mokymosi tobulinimas, pasiekimų patikrinimo sistemos stiprinimas, matematikos mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas.
Atnaujintoje bendrojoje matematikos programoje matematinio samprotavimo pradedama mokyti pradinėse klasėse. Padaugėjo matematikai skiriamų valandų skaičius. Mokyklos, suprasdamos matematikos mokymosi rezultatų svarbą, gali sudaryti mokiniams papildomas galimybes mokytis matematikos – skirti papildomas konsultacijas ar pamokas.
Be to, gerinant matematikos mokymą, mokytojams parengtos naujos skaitmeninės mokymo priemonės, užduočių rinkiniai, skirti labiausiai probleminėms sritims, pvz., matematiniam samprotavimui arba statistiniam raštingumui ugdyti“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovai.