Nesvarbu kur, kada ir kokį maistą begaminčiau, man svarbiausia – sriuba, nors kelis kartus per savaitę. Net važinėdamas tolimiausius maršrutus visada rasdavau galimybę suvalgyti dubenėlį šiltos sriubos.
Mano tėvukas, didžiąją dalį gyvenimo dirbęs vairuotoju, sakydavo: pietūs be sriubos – skylės skrandyje ir pilnos kišenės vaistų. Manau, teisus buvo.
Ne visada yra galimybių kas dieną išsivirti sriubos, bet stengiuosi, o blogiausiu atveju išgeriu puodelį sultinio. Manau, tie paprasti „vairuotojiški“ tėvuko patarimai padėjo ir man išsaugoti sveiką skrandį ir kitus šalia jo esančius organus, nors suku „baranką“ jau 45 metus ir nesilaikau jokių dietų.
Norėčiau visiems žmonėms, ypač kolegoms, esantiems toli nuo namų, grįžusiems namo iš tolimų kelionių patarti: būdami kelionėje nepatingėkite patys išsivirti, o grįžę namo paprašykite mamų, žmonų, uošvienių, kad išsivirtų sriubos.
Ir visada prisiminkite mano tėvuko auksinę mintį – pietūs be sriubos – skylės skrandyje ir pilnos kišenės vaistų.
Sėkmės, sveikatos ir, aišku, skanaus.