„Apie skurdžią prabangą. Kodėl taip yra, kad dažniausiai viskas, kas yra susiję su prabanga, ateina iš visiško skurdo, skausmo ir kančios? Šiandien beleisdama šeštadienį netikėtai pamačiau video su vieno vyro istorija, kaip jis pabėgo iš Dubajaus.
Labai susidomėjau, nes... Vyras? Bėgo iš Dubajaus? Apie moteris tokių istorijų N. Va, neseniai mergina iš Ukrainos, modelis, influencerė, po dešimties dienų dingimo, buvo rasta išmesta gatvėje su sulaužytomis rankomis, kojomis ir stuburu. Dubajus garsėja visu tuo turtingi ir „galingi vyrai“ bei jų mergaitės/vergės. Šlykštu iki pažaliavimo.
Taigi, pasižiūrėjusi šį video nusprendžiau, kad į Dubajų nevažiuosiu, nebent prispirtų tikrai esminis mano gyvenimo reikalas. Bet šiaip – ne. O jau viliojausi. Galvoju va, gal kai pas mus šalta, nuvažiuot pasišildyt... Visgi supratau, kad paauglystėje užgimusi teisybės ieškotoja niekur nedingo, ji gyvena manyje ir laikosi savo principų. Kaip ir dabar nevažiuočiau į Ameriką. Ar Rusiją. Principai. Let it be.
Bet šiandien ne tik apie Dubajų. Visgi noriu pasidalinti mini istorija, kuri nutiko man prieš kurį laiką. Kažkaip netyčia surezonavo su gražiu fasadu ir negražiais behind the scenes. Viename prekybos centre vyko mugė. Turiu nusižiūrėjusi vieną juvelyrę, kuri man išties patinka. Pamačiusi jos stendą nusprendžiau prieiti, pasikalbėti apie juvelyrinius gaminius, kuriuos norėčiau pasigaminti. Iki tol domėjausi, skaičiau, aiškinausi, ko aš noriu. Ir nusprendžiau, kad noriu kelių dirbinių su platina ir laboratoriniais deimantais.
Jei norite truputi konteksto – ChatGPT jums puikiai paaiškins kuo skiriasi šitie deimantai. Bet žodžiu, ne tame esmė – kas ką nori, tas tą renkasi, grįžkim prie istorijos. Taigi, stendas. Matau, kad mano juvelyrės nėra, bet yra jos tėvai (galimai, bent jau man taip pasirodė). Išties mieli žmonės, palaikantys savo dukros verslą. Mamos pradžioje nebuvo, tad nuėjau prie stendo ir paklausiau vyro (tai, matyt, jau tėčio) ar yra pati juvelyrė. Jis pasakė, kad nėra, bet galiu drąsiai kreiptis visais klausimais ir man bus atsakyta.
Okay, dėstau situaciją – platina, laboratoriniai deimantai ir taip toliau. Matau veide atsiradusią, nepabijokim to žodžio, kreivą šypsenėlę. Iškart nužiūrima nuo galvos iki kojų. Nėra jokių indikacijų apie mano dideles finansines galimybes, tad, manau, nusprendžiama, jog biudžetas labai ribotas, na tai... Ką čia. Varganesnė tokia klientė papuolė.
Aš, jau matydama tą žvilgsnį, susitaikau, suprantu, kas dabar bus. Ir tada seka dialogas. Vyras man sako: Bet ar tikrai jūs norite netikro deimanto?
Aš: Na taip, turiu savo argumentus, tai norėčiau būtent laboratorinio.
Vyras: Dirbtinio.
Aš tyliu. Galvoju kaip reaguoti.
Tada pasirodo ir moteris (galimai mama). Jai, beje, esu dėkinga už solidarumą ir manęs kaip klientės palaikymą. Toliau tęsiam pokalbį.
Vyras: Bet vieną dieną jūs turėsit vaikų...
Aš: Neturėsiu.
Vyras nusijuokia: Turėsit vaikų, jie klaus, mama mama, ką tu čia nešioji, o jūs ką pasakysit? Netikrą deimantą?
Man jau lengvai tariant nemalonu. Nuvertinta kaip klientė, prikištas vaikų klausimas, visi žinom, koks jautrus. Ir ar būtinas? Ar būtina apeliuoti į vaikus, kai mes kalbam apie mano papuošalų gamybą? Gal aš negaliu turėti vaikų?
Galų gale gal užtenka, kad nenoriu jų turėti? Koks kieno reikalas. Aš atėjau čia išleisti pinigų. Ir tikėtina nemažai. Nes viską sudėjus su tais dirbtiniais deimantais čia gali gautis ohoho, bet kažkaip verslininkas iš tos pusės visko neapmąsto.
Taip, suprantu, kad jie gauna papildomą atlygį už kiekvieną tikrą deimantą, bet nemanau, kad darant kelis papuošalus su laboratoriniais atlygis būtų mažesnis. Vienaip ar kitaip, jei siūlote tokią paslaugą, tai vadinasi, kad ją ir atliekate – gaminate papuošalus su įvairiais akmenim ir įvairiais metalais.
Tada įsiterpia moteris ir sako vyrui: Nu baik tu, ką tu čia kalbi?
Jeigu žmogus nori laboratorinių, tai viskas su tuo yra gerai, juk čia irgi deimantai, užauginti, tikri, mokslas žengia į priekį, kodėl dabar negali rinktis tokio? Žodžiu vyras lieka su savo šypsena ir tuo nuvertinimu, moteris atrodo visiškai chill, puikiai dirba savo darbą, atstovauja verslą ir palaiko klientą (kaip ir turėtų būti). Nė žodžio apie vaikus ar kitus nesusijusius dalykus.
Padėkoju jai, pasakau, kad susisieksiu ir išeinu. Na, ir nesusisiekiau. Nes liko nemalonus jausmas. Kadangi tos juvelyrės asmeniškai nepažįstu, nežinau, koks jos požiūris. Nežinau, ar noriu sužinoti.
Nuėjus nuo prekystalio likau tokia... Prislėgta. Su neteisybės kartėliu. Ir supratimu, kad mes vis dar gyvenam kultūroje, kur lygis yra ateiti su audinės kailiniais, Gucci/Chanel ar kita rankine, tikrais deimantais, pripūstom lūpom, sudėta krūtine, veidu pilnu injekcijų ir panašiai...
Va čia tai klientė. Klientė, kuri nesidomi juvelyrika, nežino, kas yra kruvinieji deimantai, o net jei ir žinotų, jai nelabai rūpėtų, nes pasirodyti kokia aš turtinga yra žymiai svarbiau. Svarbu, kad visi matytų jog ji turi pinigų. Arba jos vyras turi. Čia irgi mūsų kultūroje vis dar dažnas reikalas.
Tas moterų pirkimas. Vėl čia nuėjau link feminizmo temų, bet ir gerai. Taigi, po visais deimantais ir Dubajais dažnai slepiasi daugybės žmonių skausmas. Kuris mažai kam rūpi, nes žmonės nori pasirodyti. Man asmeniškai gyvenime nerūpėjo pasirodyti. Kiekvienas daiktas kurį esu sau pirkusi buvo tik dėl to, kad man jo reikėjo. Nes svajojau, nes norėjau, nes man patogu, gražu ir t.t.
Bet ne tam, kad parodyčiau savo statusą (dažnai jis būna rodomas jo net ir neturint, toks statusas su paskola). Šiaip gyvent žymiai smagiau, kai statuso nesimato. Nes iš esmės visi mes esame nuogi, pažeidžiami žmonės, o didžiausias statusas yra mūsų asmeniniai pasiekimai. Kiek ir ko tu padarei, kad atsidurtum ten, kur esi.
Kažkas prisipūtė lūpas, kažkas sunkiai dirbo. Kiekvienam savo. Aš daug labiau gerbiu žmogų, kurio klauso jo šuo, man čia atrodo aukštasis pilotažas. O visa šita plastikinė pompastika... Buvo ir bus, suprantu tai. Bet vis dar liūdina. Ir erzina.
Seniai nerašiau. O šiandien pajutau, kad noriu. Bent dėl savęs. Kad atsiminčiau. Ir gal pasijuokčiau po kažkiek metų. O gal ir nesijuokčiau. Bus matyt.
P.S. Vienas didžiausių laboratorinių deimantų rėmėjų ir investuotojų pasaulyje yra Leonardo DiCaprio. O nešiotojos, mano mylimos Emma Watson, Lady Gaga ir daugybė kitų, jūsų mylimų žvaigždžių. Čia tik šiaip, nice to know“, – savo patirtimi pasidalino M. Džiugaitė.