Jokio „ačiū“, jokio bis’o, jokio bandymo užmegzti ryšį su publika finalo akimirkomis. Atlikėjas tiesiog atliko programą ir išėjo. Šaltai, be emocijos, be atsisveikinimo.
Dar labiau nustebino ne tai, ką padarė J. Timberlake, o tai, kaip reagavo publika. Ar tiksliau – nereagavo. Jokių skanduočių, jokio „one more time“, jokio bandymo jį susigrąžinti į sceną. Dauguma žmonių iškart pajudėjo link išėjimų, kur laukė milžiniškos grūstys. Nebuvo net bandymo parodyti, kad norisi daugiau. Pasibaigus koncertui, tik buvo girdėti pavieniai „žalia balta“, bet jokios padėkos ar paraginimo atlikėjui. Atrodo, kad atėjom, pabuvom ir išėjom. Bet tai didelis, ilgai lauktas renginys.
Galbūt pavargome. Ilgas laukimas, šiltas oras, stovėjimas prie ilgų gėrimų ar maisto eilių savo padarė. O galbūt mūsų lūkesčiai tiesiog jau kitokie. Reikia ne tik profesionalumo, bet ir nuoširdumo, emocinio ryšio su susirinkusia publika.
Ir gal čia verta prisiminti Ed Sheeran koncertą Kaune – tą pirmą stadione, kuris tapo etalonu. Jame buvo ne tik muzika, bet ir pagarba žiūrovui, dėkingumas, natūralus kontaktas. Po tokio vakaro kartelė Kaune tapo labai aukšta. Daug ką lėmė 360 laipsnių scena, sudariusi galimybę gerbėjams būti koncerto dalimi.
J. Timberlake galbūt manė, kad jis yra žvaigždė ir to pakanka. Bet ar tikrai? Publika šiandien nori ne tik šou – ji nori jausti, kad yra matoma ir vertinama. Tą vakarą to pritrūko.
P.S.
Gavus skaitytojo laišką, savo nuomone apie koncertą pasidalino ir Lietuvos muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, aplankęs begalę koncertų.
R. Zilnys savo komentare socialiniuose tinkluose apie J. Timberlake koncertą Kaune diplomatiškai įvardija esminę patirtį – muzika buvo gera, atlikėjas energingas, dainos pažįstamos, stadionas pilnas.
Tačiau tai buvo daugiau koncertas nei šou – be įsimintinos scenografijos, trumpesnis nei pagrindiniame ture, be vizualinio svorio, prie kurio įprasta tokiame lygmenyje. Kaunas gavo supaprastintą, „festivalinį“ turo variantą, kuris keliauja per visą Europą. Ir nors viskas skambėjo gerai, didesniam įspūdžiui, regis, pritrūko svorio.
„Tiesiog toks jau besibaigiančio turo „apendiksas“, pusiau festivalinis koncertas šios vasaros Europai. Kaip pigesnis putojantis vynas iš skardinės prie jūros vakare saulei leidžiantis“, – rašė R. Zilnys.