Bevartant pažintines knygeles apie tikrus gyvenimo faktus, prie manęs priėjo bibliotekininkė ir paklausė, gal galėčiau šiek tiek padėti. Žinoma, kad mielai sutikau. Pasirodo, reikėjo nuo lentynų nurinkti knygų ir talpiai sudėti į nedideles, vienodo dydžio kartonines dėžes.
„Kur išvešite?“ – pasiteiravau. Šiaip, dėl bendros šnekos, be jokio didelio susidomėjimo.
„Į sandėlius“, – atsakė.
Kažkodėl nebereikėjo toliau aiškinti, į kokius būtent sandėlius. Prieš akis savaime iškilo vaizdas, kaip, lyg kokioje nors pasakoje, paršiukus išveža į skerdyklą, kad su jais ten pasišnekėtų. Grubus palyginimas, deja, bet tiksliai nusakantis aplinkybes.
Pasirodo, Amerikos bibliotekose mažiau skaitomos knygos yra nurašomos, kaip šiuo atveju, tiesiog į makulatūrą, kad atsilaisvintų vietos naujoms knygoms. O knygos – oi, kokios dar geros! Įrištos, mažai tevartytos, įvairiausiomis mus supančio pasaulio ir žmonijos temomis, vien tik pažintinės, t.y., ne grožinės literatūros, ir dar daug kur ištisomis tomų serijomis.
Pasigalvojau, kad galbūt mažai teprarasiu, jeigu mandagiai paprašysiu, kad visas tas knygas perleistų man, tiksliau, per mane – Lietuvai. Bibliotekininkė tuojau pat atsiklausė direktorės, o pastaroji net liko sužavėta tokiu kilniu tikslu. Plius, jiems dėl to tik mažiau darbo: jokio vežiojimo ir jokių sandėlių.
Per laiką tokių apynaujų ir gerų knygų iš amerikiečių mokyklų bibliotekų namie susikaupė apie 165 kg. Iš kur žinau, kiek svėrė? Ogi, pirmai progai pasitaikius, viską išsiunčiau į Lietuvą.
Yra tokia gera lenkų įkurta siuntinių pergabenimo firma, veikianti keliuose Čikagos priemiesčiuose. Nusiuntimas trunka ilgokai, bet užtat paslaugų kainos – labai įmanomos. Ši pirmoji ir pati didžiausia knygų siunta atiteko Vilniaus rajono Paberžėje esančiai Verdenės vidurinei mokyklai.
Dar vienas labai geras mažai vartytų ir mažai teskaitytų knygų šaltinis Amerikoje – viešosios bibliotekos. Galima tik paspėlioti, kiek, kartu sudėjus, JAV, Anglijoje, Australijoje ir visose kitose šalyse, kuriose pagrindinė kalba – anglų, kasmet išleidžiama naujų knygų.
O amerikiečiai-bibliotekininkai (čia jais dirba ir vyrai), pasaulio naujienų prasme, stengiasi žengti koja kojon. Todėl bibliotekų rezervai nuolatos peržiūrimi, išrūšiuojami ir būtinai nuolatos atnaujinami. Lentynos kvepia ne dulkėmis arba užsistovėjusiais knygų tomais, o šviežiai išspausdintais leidiniais.
Sakysite, kad jiems - bepigu, nes yra, iš ko?.. Taip, bet tada vis tiek labai daug darbo. Amerikos bibliotekose toks vaizdas, kad darbuotojai asmeninių reikalų (kalbant arba rašant telefonu) darbo metu visai netvarko: tarnauja skaitytojams arba tarpais paskaito internete, bet ne įsikniaubę į knygą. Beje, viešąsias bibliotekas Amerikoje dalinai išlaiko mokesčių mokėtojai. Nekilnojamo turto mokesčių išklotinėje, kurias namų savininkai ir verslai gauna dukart per metus, yra taip pat įrašyta eilutė, kiek tiksliai procentų konkretus subjektas sumokėjo vietinės viešosios bibliotekos išlaikymui.
O gyventojų – bibliotekos lankytojų kontingentas JAV kultūrine prasme – žmonės iš visų pasaulio kraštų ir kampelių. Todėl bibliotekų fondai, pažintinės ir grožinės literatūros arsenalas yra sudaromi taip, kad atitiktų pačių įvairiausių skaitytojų polinkius ir išprusimą.
Kaip bibliotekose atsisveikinama su mažiau vartytomis-skaitytomis knygomis? Vienur triskart per metus surengiami tris dienas trunkantys knygų išpardavimai. Pagal temas ir mokslo sritis surūšiuotos knygos sudėliojamos į žemas kartonines dėžes su užrašais ir atskiroje bibliotekos patalpoje gražiai sustatomos ant ilgų stalų. Vaikščioji sau, skaitinėji antraštes, prisirankioji, ko ir kiek patinka.
Bibliotekos lankytojų susidomėjimas gerų knygų išpardavimu – milžiniškas! Tarp kitko, kaina – simbolinė: vos 1 doleris už įrištą knygą arba 50 centų – jeigu minkštu viršeliu. Mūsų vietinėje bibliotekoje – kitokia tvarka. Joje prie pagrindinio įėjimo kiaurus metus reguliariai papildomos išparduodamų knygų lentynos.
Būtent iš čia pirmą kartą bibliotekoje nupirkau už 1 dolerį storiausią apžvalginį pasaulio šalių keramikos daugiatomį su idealiomis iliustracijomis ir, aišku, išsiunčiau į Lietuvą.
Nuo mokslo laikų Vilniaus Muzikos akademijoje visam gyvenimui įsiminiau prof. Antano Andrijausko mintį, kurią išgirdau per meno istorijos disciplinos paskaitą: keramika labiausiai atspindi tautos kultūrą.
Tikrai, man pasisekė, kad mano buvęs Mokytojas – didžiąja raide, akad. prof. A. Andrijauskas, maloniai sutiko pabūti knygų Lietuvai kontaktiniu žmogumi. Uoliai sekiau akademiko nubrėžtomis gairėmis, būtent kokių knygų visų labiausiai reikia Lietuvoje, taipogi Vilniaus Dailės akademijoje. Dėl bendro įsivaizdavimo, štai dalinis sąrašėlis tų knygų, kurios iš Amerikos atsidūrė Lietuvoje vien per kelerius paskutiniuosius metus (žemynai-alfabeto tvarka):
Afrika: Afrikos ekologijos mokslinė analizė (pranc. Une Fenêtre sur un Monde en Pleine Évolution); Afrikos vaizduojamsis menas (angl. African Art).
Australija: Australijos genčių vaizduojamasis menas (angl. Aboriginal Art)
Azija: Súmi-ė tapybos menas (angl. The Art of Sumi-E Painting); Kinijos kultūros lobiai: drakonų karalystės šlovė (angl. Treasures of China: Glories of the Kingdom of Dragon); Vaizduojamasis menas ten, kur baigiasi Vakarų civilizacija (angl. Art Beyond the West); Rytietiškų kilimų audimo istorija (angl. Oriental Carpets); Indijos gamtovaizdyje įkomponuotų namų eksterjeras ir interjeras (angl. Indian Style Homes); Vaizduojamojo meno stilius: Kinijos bronzinės skulptūros (angl. Styles in Art: Chinese Bronzes); Pietų Azijos vaizduojamsis menas (angl. The Art of Southeast Asia); Kiniečių akvarelės (angl. Chinese Watercolors); Necúkė (Japonija) skulpturėlės iš akmens (angl. The Art of Netsuke Carving); Naujieji Kinijos atradimai (angl. New Discoveries in China); Pekino Operos spektaklių veikėjų portretai, sukurti dailininko Dongo Čenšengo (angl. Paintings of Beijing Opera Characters by Dong Chensheng).
Europa: Ankstyvojo Airijos vaizduojamojo meno lobynas, 1500 metai pr.m.e.-1500 m.e. metai (angl. Treasures of the Early Irish Art 1500 BC to 1500 AD).
Šiaurės Amerika: Kanados vaizduojamojo meno antologija (angl. An Anthology and Canadian Art); Meksikos visuomenės ir vaizduojamojo meno raida 300 m. laikotarpiu (angl. 300 Years of Art and Life in Mexico); Meksikos vaizduojamasis menas (angl. Mexican Art); Majų senovės principai šiuolaikinėje statyboje (isp. Casa Yucatan); Japonų vaizduojamasis menas, sukurtas Antrojo pasaulinio karo metais JAV lageriuose (angl. The Art of Gaman); Japonų amatai ir vaizduojamasis menas, sukurtas viename iš lagerių, veikusių JAV 1942–1946 m. (angl. Arts and Crafts from the Japanese Internment Camp 1942–1946); Naujosios Meksikos (JAV) valstijos vaizduojamasis menas (angl. The Art of State of New Mexico); 1000 metų senumo Amerikos indėnų genties kultūra (isp. Taso Pueblo); Pietvakarių indėnų (JAV) genčių vaizduojamasis menas (angl. Native American Art of the Southwest); Amerikiečių liaudies menas suklestėjimo laikotarpiu, 1776–1876 m. (angl. The Flowering American Folk Art 1776–1876); SOFA-kasmet Čikagoje vykstančios tarptautinės meno parodos 2004 metų skulptūros ir taikomojo meno katalogas (angl. SOFA Chicago 20024: Sculpture Objects and Functional Art).
Apžvalginė pasaulio tautų kultūra: Visų nuostabiausi pasaulio pastatai (angl. The World Greatest Buildings); Žmogus-statytojas (angl. Man the Builder); Nuotraukų albumas su aprašymu apie tebegyvuojančias pasaulio gentis (angl. Living Tribes); Valgių įvaizdžiai pasaulio vaizduojamame mene (angl. Feasting: A Celebration of Food in Art).
Profesinė literatūra: Rūbų dizaino ir mados žodynas (angl. A Dictionary of Costume and Fashion); Žmonijos rūbų raidos apžvalga (angl. Historic Costumes in Pictures).
Meno vadovėliai: Tapybos, skulptūros, architektūros istorija (angl. History of Painting, Sculpture, Architecture); XIX a. ir XX a. vaizduojamasis menas (angl. 19th and 20th Century Art); Impresionizmas ir postmodernizmas (angl. Impressionism and Post-Modernism); Apžvalginis vaizduojamojo meno, muzikos, teatro ir choreografijos meno vadovėlis (angl. The Arts); Meno raida žmonijos istorijoje (angl. Art Through Ages); Vaizduojamojo meno formos (angl. Art Forms); Dizaino vadovėlis: nuo eilinio daikto-iki unikalaus kūrinio (angl. From Ordinary to Extraordinary).
Vilniaus Dailės akademijos bibliotekos direktorė, Rūta Kuodienė: „Labai ačiū už knygas, kurias mums perdavė prof. A. Andrijauskas. Manau, kad ilguoju periodu knygos bus naudingos mūsų bendruomenei. Įprastai atsirenkame reikiamas knygas pagal programas, vykdomas Vilniaus dailės akademijoje, dalinamės su kitų Akademijos fakultetų (Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) bibliotekomis.“
O kokia knygų vertė šiuolaikinėje visuomenėje?
Akad., prof. Antanas Andrijauskas: „Dabartinėje technogeninėje masinių komunikacijų įtakotoje kultūroje lygiagrečiai skleidžiasi keletas svarbių procesų, turinčių istoriosofinę prasmę ir ilgalaikių padarinių žmonijos kultūros istorijai. Pirmiausia pirmą kartą pereinama nuo sąlyginai izoliuotų lokalinių civilizacijų prie vieningos globalios metacivilizacijos, kurioje ryškėja sudėtingas skirtingų kultūrų socialiai aktualių klodų susipynimas ir asimiliacija.
Kitas lūžis tiesiogiai siejasi su teksto kultūros recesija, degradacija ir intensyvia vaizdo kultūros plėtote. Šis globalinis perėjimas nuo teksto prie vaizdo paaiškina daugybę kitų esminių dabartinės kultūros pokyčių. Tai – suprantama, kadangi visuomeninės sąmonės struktūra, tikrovės suvokimas, mąstymo stilius, netgi turinys priklauso nuo informacijos gavimo priemonių.
Pavyzdžiui, raštas, knyga ugdo universalų požiūrį į pasaulį, o audiovizualinės komunikacijos priemonės (ekranai ir kompiuterių vaizduokliai su virtualiosios realybės pasauliu, mirgantys nuolatos besikeičiančiais regimais, girdimais vaizdais) skatina mozaikiškai žiūrėti ir į pasaulį. Taip prarandamas knygų, klasikinio humanitarinio išsilavinimo puoselėtas universalumas, stiprėja standartizacijos, niveliavimosi ir fragmentacijos tendencijos. Reikia tikėtis, kad, nepaisant sunkiai nuspėjamos vaizdo kultūros ir dirbtinio intelekto plėtotės, knyginė kultūra ir jos funkcijos transformuotu pavidalu išliks...“
Ačiū už išmintį ir už skirtą laiką.
Knygos – Lietuvai. Spaudos draudimo metai, 1864–1904 m.; liūdnas faktas. Ne, ko jau ko, bet gerų knygų Lietuvoje niekados negali būti per daug (čia nuomonė).
Dailė Čekanavičiūtė, Čikaga