„Noriu pasidalinti savo patirtimi, galbūt kam nors pravers. Vakar teko palydėti į amžino poilsio vietą savo dėdę. Suprantama, kad tai visiems ateis neišvengiamai. Tačiau prie esmės – tai vyko Klaipėdos Lėbartų kapinėse.
Po trumpos ceremonijos dėdės urna su pelenais buvo užkasta mano senelių kape. Aš supratau, kad žvakutes, kurias norėjau uždegti seneliams, palikau mašinoje.
Taigi, visiems išvykus į maitinimosi įstaigą grįžau prie kapo ir netekau amo – kažkokia moteris knisosi po ką tik padėtas gėles ir krovėsi jas į savo mašiną. Vos sugebėjau išsitraukti telefoną ir pafilmuoti. Būkite budrūs. Pasirodo, būna ir taip... Nieko švento“, – rašė Vitalijus. Tiesa, po įrašu jis pažymėjo, kad tai nutiko ne jam pačiam ir jis tik paprašytas pasidalino pažįstamo žmogaus istorija.
Prie įrašo komentaruose žmonės dalinosi savo panašiomis nemaloniomis patirtimis ir kitų miestų kapinėse.
„Seniai taip yra. Pamenu didelį triukšmą turguje – ėjau pro šalį, prie gėlių koliojosi būrelis žmonių. Pasirodo, viena gėlių pardavėja pamatė, kaip kita pardavinėja gėles, jos buvo patepliotos dažais, tu dažų nedaug, tiesiog žmonės pažymėdavo dažais kotus, žiedo apačias, prieš dedant kapinėse...
Didesniuose miestuose kai kur yra kameros, be to, atidžiai stebi darbuotojai, jei tokių yra. Iškasa gėlės, augalus, daug ką vagia... O mažuose miestukuose gal taip nėra, ten visi vienas kitą žino, nors teko girdėt, kad irgi pasitaiko“, – rašė Dalia.
„Mažo miestelio kapinaitės. Ant tėvelių kapo pamerkiau 2 karališkas chrizantemas ir nuvažiavom į kitas netoliese esančias kapines. Grįžtant dar užsukom pažiūrėti, ar dega žvakės. Negaliu patikėt – vaza tuščia!
Apėjau visas kapines (jos nedidelės) ir ant vieno kapo radau ką tik pamerktas mano chrizantemas. Pažinau, nes buvo perrištos su kaspinu, kurio, matyt, skubėdami ar šiaip dėl kokių priežasčių nenurišo. Tai tikrai ne vietinių darbas, netikiu, kad mažo miestelio žmonės, kur vieni kitus pažįsta, taip darytų“, – rašė moteris.
„Kokiu padaru reikia būti, kad vogtum nuo kapų. Aš net begonijų nebesodinu po to, kai pavogė, nors taip norėtųsi, kad jos kapą puoštų. Juk kapinėse nesėdėsi ir nesaugosi, na, bet yra karma“, – piktinosi Liuda.
„Tai jau labai senas reikalas. Panevėžyje po visų švenčių būna nurinkinėjamos gėlės ir net pasodintos išraunamos. Dabar gal kiek mažiau taip daroma, nes yra kapinių sargas, darbuotojai“, – rašė Žaneta.
„Deja, nieko naujo. Mes visus vainikus su dirbtinomis gėlėmis sugadinam. Pradeginam skylutes lapuose, kad jų būtų kuo daugiau. Bet iš kitos pusės – jie vagia iš mirusiųjų. Jiems už tai bus atlyginta“, – neabejojo komentatorė.
„Jau prieš 20 metų tokie dalykai vykdavo. Pamenu, palaidojus senelius ir tik išėjus iš kapų teko grįžti, visus vainikus ir krepšelius laistėm žvakių vašku, nes greit nurinkdavo ir nešdavo parduoti. Tada buvo mada vainikai, krepšeliai ir netikros gėlės. Tai jei už valandos atvykdavai, trečdalio nebūdavo jau likę“, – savo istoriją pasakojo Birutė.
„Papuošėme kapavietę savaitė prieš Vėlines. Atvažiavę lapkričio 1d., radome tuščią kapą. Nei gėlių, nei žvakidžių. Stovėjau ir vos neverkiau iš nevilties, kaip taip galima?“ – piktinosi Danutė.
„Atsidūriau kartą tokioje situacijoje. Mirė kaimynė, užsukau į turgelį nusipirkti krepšelį (tada buvo tokia mada), nes vakare žadėjau eiti į šermenis. Važiuoju namo autobusu, ant kelių krepšelis. Kažkaip patraukiau tą juodą kaspinuką ir pamačiau, kad po juo baltesnis lankelis... Supratau, kad jis jau buvo laidotuvėse... Jausmas buvo baisus, išpylė prakaitas“, – prisipažino Rima.