„Klausimas emigrantams, kurie augo užsienyje ir sugrįžo į Lietuvą. Ar lengva integruotis Lietuvoje?
Esu gimusi Lietuvoje ir augus ten iki 7 metų. Net pirmos klasės ten nesu baigusi. Mano šeima emigravo į Škotija apie 2005 m. Gyvenu čia jau beveik visą gyvenimą. Mokiausi teisę universitete ir dabar dirbu savivaldybėje (local council).
Kartais man baisu, kas darosi Jungtinėje Karalystėje: rasizmas ir šiaip gyvenimo sąlygos. Algos nedidėja, būstą nusipirkti, ypač didesniuose miestuose beveik neįmanoma, sveikas maistas siaubingai brangus (arba prekės beveik supuvusios). Na, tragiška darosi.
Man tėvai aiškina, kad Lietuvoje sąlygos jau darosi geresnės nei čia. Sako, kad daug mano amžiaus (man 27 m.) žmonių grįžta atgal.
Kartais būna mintis, gal jie išties teisūs. Ar tikrai gali būti blogiau negu čia?
Gal kas turi patirties, kas yra augęs Britanijoje (arba kitokioje Vakarų šalyje), ir grįžo į Lietuvą?
Mano lietuvių kalba prasta. Anglų tikrai stipresnė. Rašyti arba skaityti labai sunku, gramatikos visiškai nežinau. Susišnekėti, aišku, galiu, suprantu viską. Bet kai reikia rimtesne tema kalbėti, nerandu žodžių.
Aišku, su laiku tai pasidarytų lengva, bet bijau taip pat dėl to, kad esu „suškotėjusi“. Vis tiek esu augusi čia, kai bendrauju su kitais lietuviais, jaučiu net „culture barrier“ kartais. Net su lietuviais, gyvenančiais Britanijoje.
Nežinau ar išsireiškiau teisingai, bandau nenaudoti angliškų žodžių. Bet kažkaip bijau, kad būčiau nepriimta Lietuvoje, arba į mane žiūrėtų kaip į emigrantę“, – rašė susirūpinusi moteris.
Tautiečiai užplūdo komentuoti moters istoriją ir ragino nebijoti grįžti į Lietuvą.
„Daugiau drąsos ir laukiame išskėstomis rankomis Lietuvoje!“ – rašė viena komentatorė.
„Lietuviškai kalbi tikrai labai gerai. Netruktų gyvenant Lietuvoje visiškai patogiai kalboje jaustis. Ir darbą susirasti tiek valdant abi kalbas bus nesunku, manau. Kita medalio pusė: padaugėjus užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, žmonės žymiai labiau pratę girdėti ir silpniau nei tu lietuviškai kalbančius žmones.
JK mąstu, škotai tikrai turbūt panašiausi į lietuvius iš visų britų.
Esi jauna. Jeigu turi tą norą viduje, tikrai verta išmėginti. Net jeigu nusiteiktum tik „keliems metams pamėginti“ – jau po jų bus pačiai aiškiau, ar tai tinka tau. O grįžti vėl į JK galėsi bet kada, jei taip nuspręstum“, – rašė kitas komentatorius.
„Man 30, pats gimęs ir augęs Amerikoje, o prieš metus atsikrausčiau į Lietuvą.
Ar lengva integruotis? Taip. Žinoma, yra sunkumų, bet žmonės šilti ir draugiški, priima ir padeda.
Su Anglija lygint negaliu, bet pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir Amerikos yra, kad čia gyvenimo kokybė nuolat kyla ir jaučiasi optimizmas ateičiai. Lietuvos žmonės sąžiningesni ir nuoširdesni. Maisto kokybė nepalyginamai geresnė. Čia saugu.
Dėl kalbos. Per metus labai pagerėjo kalbą ir tapo žymiai lengviau susikalbėti. Dabar jaučiuosi visai patogiai visose situacijose. Dar kartais kažko nepagaunu ar trūksta kokio žodžio, bet įmetu anglišką ir viskas ok.
Ką dar galiu patarti: prieš atsikraustant pradėjau dažnai klausyti lietuviškų žinių ir podcasts. LRT ir „Spotify“ abu geri šaltiniai. Ten lengva rasti įdomių temų. Ne tik padidino žodyną, bet ir padėjo įsijausti į kultūrą.
Dėl kultūros. Jo, ji skiriasi. Bet su noru integruotis ir atviru protu nėra sunku pritapti.
Nesijaudink, kad esi suškotėjusi. Negalima pakeisti savo asmeninės istorijos ar identiteto. Dėl to esi įdomesnis žmogus.
Bus mažų nesklandumų ir nesusipratimų. Kartais pasijusi nepatogiai ar „other“. Bet tai normalu ir iš tų momentų su draugais tenka pasijuokti. Tikrai nebus sunkiau negu tavo tėvam buvo Anglijoje, ar mano tėvam Amerikoje.
Atkeliauk. Blogiausiu atvejų visada galima sugrįžti“, – rašė kitas komentatorius.
„Užaugau Anglijoje irgi (nuo 10, irgi 2005). Tikrai geriau Lietuvoje, nebent tu dirbi kažkokį „6 figure“ darbą Londone. Geriau bėgti iš to skęstančio laivo, kol dar yra proga. UK viskas taip pat jau 50+ metų ir tik blogėja. Atvažiuoji į Vilnių ir patenki į 21st century (21 amžius), pagaliau“, – drąsino kita panašaus likimo komentatorė.