Taigi, su vyru ir paaugliu sūnumi (penkiolikmečiu) vieną savaitgalį apsilankėme teatre. Buvo nuostabi šventė ir akims, ir ausims.
Deja, bet kai kurie žiūrovai atrodė tarsi būtų supainioję šventės vietas ir atvykę ne į teatrą, o į naktinį klubą ar dar blogiau – kokį Rio de Žaneiro karnavalą.
Mums su vyru užkliuvo kai kurių lankytojų vakarinė apranga, kuri nedaug paliko vietos fantazijai. Kai kurių viešnių suknelės ir kostiumėliai labiau priminė naktinius. Ir aš nekalbu apie gilias iškirptes, apnuoginančias krūtines ar nugaras. Vakarinių suknelių tikrai būna labai ekstravagantiškų ir seksualių.
Tačiau mums akis rėžusių damų kostiumėliai buvo apnuoginantys pilvus. Nelabai gaudausi madose, nežinau kaip tokia apranga vadinasi gal ir labai madinga.
Nenoriu skaityti pamokslų, bet, atleiskit, eiti į teatrą su liemenėle atrodo visai ne vieta. Klubas, paplūdimys, gimtadienis – taip. Teatre reikia turėti padorumo. Taip, pilvai labai gražūs, ištreniruoti. Bet man atrodo, kad jauni žmonės nebejaučia ribų.
Ir tokia apranga užkliuvo ne tik man ir vyrui, bet ir mūsų sūnui, kuris prisipažino, kad teatre tokia iššaukianti apranga rėžia akį. Nors prisipažino, kad mokyklose jaunimas taip pat dažnai perlenkia lazdą su apranga.
Mano nuomone, teatras yra vieta, kurioje nuo seno vertinamas etiketas, pagarba menui ir kitiems žiūrovams. Tačiau tarp jaunimo vis labiau nyksta ribos tarp kasdienybės ir kultūrinio renginio.
Šiuolaikinis žmogus, ypač jaunoji karta, vis dažniau siekia išsiskirti - bet kokia kaina, net ir pamirštant situacijos kontekstą.
Suprantu, kad mada yra saviraiškos forma, tačiau visada išlieka klausimas – ar tam tikrose erdvėse neturėtume parodyti daugiau pagarbos aplinkai?