Visa buitis gulė ant mano pečių. Vaikai ėjo vienas į darželį, kitas lankė pradinę mokyklą. Kadangi nevairavau, kiekvieną rytą grūdomės autobusais, po darbo – vėl ta pati kankynė.
Mano tėtis pažadėjo man perleisti savo seną mašiniuką, tik problema – aš neturėjau vairavimo teisių. Nors visiškai nebuvo jokio ūpo mokytis, turėjau ryžtis dėl vaikų.
Dabar manau, kad mano likimas buvo nulemtas iš kažkur aukščiau. Nes mokymasis vairuoti pakeitė mano gyvenimą.
Neeilinė byla Panevėžyje: į teismo suolą atvedė meilės romanas
Jaučiausi visiška nevėkšla, bet instruktorius stengėsi mane palaikyti. Buvo gera jaustis kažkieno saugomai ir globojamai, tegul ir mus siejo tik darbo santykiai.
Bet ėmiau jausti, kad tai ne vien darbo santykiai. Neretai mūsų pokalbiai per tas pusantros valandos dviese mašinoje nukrypdavo į asmeninių problemų pasakojimąsi.
Jis taip pat buvo išsiskyręs, taip pat turintis du vaikus. Išsiaiškinom, kad jo sūnus mokosi toje pačioje mokykloje, kaip ir maniškis, tik vyresnėje klasėje.
Pamokų reikėjo ir papildomų, nes man sunkiai sekėsi, bet pagaliau pavyko išsilaikyti egzaminą. Paskambinau jam pasidžiaugti ir padėkoti, o jis pasiūlė susitikti ir atšvęsti.
Susiję straipsniai
Mes kartu jau treji metai. Tai nuostabus vyras ir geras tiek savo, tiek mano vaikų tėtis.
Galvoju, kad likimas vis dėlto egzistuoja.
Ši istorija dalyvauja rašinių konkurse „Žvaigždės nulėmė likimą: neįtikėtina mūsų pažinties istorija“.
Iki pat Joninių lauksime jūsų pasakojimų elektroniniu paštu bendraukime@lrytas.lt. Trijų didžiausio skaitytojų dėmesio sulaukusių istorijų autorius apdovanosime prizais – ką tik pasirodžiusia leidyklos „Alma littera“ išleista knyga „Ragana Freda“, kurios autorė – portalo Lrytas „Gyvenimo būdo“ redaktorė Jurgita Noreikienė.
Daugiau apie konkursą rasite čia.