Jaunuoliams, kuriems neretai stinga motyvacijos, buvo keista suvokti, kad problemos, kankinančios juos, yra bendražmogiškos ir visų patirtos. D. Teišerskytė, vaikystę praleidusi dirbdama Taigoje, pasakojo: „Taigoje buvo viena taisyklė: įstatymas – taiga, prokuroras – meškinas. Net nebuvo laiko būti nusivylusiam ar svarstyti, jog geriau sušalsiu ir numirsiu”. Suklusę jaunuolių veidai patvirtino jų dėmesingumą, nors, pasak direktorės, juos sudominti sudėtinga.
Viešnia susėdusiems ratu pasakojo, kaip grįžusi į tėvynę ji nevengė fizinio darbo – dirbo ūkyje, ravėjo burokus – tam, kad vakarai būtų laisvi mokymuisi. Jaunuoliai, kurie jau beveik visi įgiję profesinį išsilavinimą (patys tai vadina amatu,) džiaugėsi girdėdami pagyras savo pasirinkimams.
„Džiaugiuosi, kad pasirinkote amato specialybes. Kaip gali vadovauti siuvyklai, jei nemoki siūti? Didžiausias dėmesys šiandien švietime turi būti skiriamas auginant amatininkus. Profesinius dalykus reikia pakelti į gerbtiną lygį“, - svarstė D. Teišerskytė.
Poetė, parašiusi nemažai knygų, jauniesiems SOS jaunimo namų gyventojams taip pat skiepijo ir meilę knygoms, kuri galinti praversti sunkiomis gyvenimo akimirkomis: „Mane gyvenime skaudžiausiu metu gelbėdavo knygos, kurios vis dar yra mano vedliai. Būtent jos man padėjo išlikti nepalaužtai, nuoširdžiai, nekeičiančiai nuostatų“.
Prabilus apie tolerancijos stoką ir vertybinį Lietuvos pamatą, Seimo narė atkreipė dėmesį į mokytojo vaidmenį: „Kai dabar kas nors ima karksėti, kokie jie nelaimingi, mane ima pyktis ir norisi juos pakratyti. Turite tokius mokytojus. Jei mane tokie mokytojai būtų vedę už rankos, tai šiandien pati būčiau vietoj Prezidentės Grybauskaitės ar net aukštesnėse pareigose“, - juokavo viešnia.
Dabartinės visuomenės pagrindine problema įvardijusi nevilties kultą, optimizmo nestokojanti D. Teišerskytė siūlė netikėti, kad Lietuvoje visi melagiai. „Pilnas pasaulis nuostabiausių žmonių, tik reikia juos rasti, pažinti. Gyvenime svarbiausia, net jei esi nedoras – nekenkti kitiems.. Leisk man gyventi, kaip aš noriu, aš tau atsilyginsiu tuo pačiu ir dar su kaupu“, - tolerancijos pamokomis dalijosi visuomenininkė.
Jaunimo namuose, kurie tapę tikraisiais ir vieninteliais namais susitikime apsilankiusiems jaunuoliams, atliekamų pinigų nėra. „O kam jie? – šypteli p. Dalia. - Aš niekada nebuvau turtinga, ir džiaugiuosi tuo, nes nebūčiau tuo, kas tapau. Pinigai turi tarnauti džiaugsmui, išleidimui, nepaliekant juodai dienai – nes jei tu su kapšeliu lauksi juodos dienos, tai ji ryt ir ateis“.
Paklausti, ar Lietuvoje galima rasti laimę, visi susirinkusieji vieningai atsakė liksiantys tėvynėje ir netikintys skanesne, svetima duona už sienos. „Alga, geresnės garantijos traukia užsienin“ – samprotavo jaunuoliai, patys turintys artimųjų, draugų, kuriems teko nuleidus galvas grįžti taip ir neatradus laimės svetur. „Jeigu lietuviai čia dirbtų ir taupytų tiek, kiek išvykę – jie netgi daugiau galėtų čia pasiekti“, - reziumavo D. Teišerskytė.
Šis renginys - Nacionalinės Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų programos dalis, kuruojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, organizuojama neformalaus ugdymo projekto „Drąsinkime ateitį“.
Nuo 2012 m. kovo 1-osios daugiau kaip 390 visos Europos mokyklų įsitraukė į kartų dialogo plėtrą, išreikštą brandžių žmonių susitikimais su moksleiviais jų mokyklose. Šis projektas – tik viena Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų renginių dalis, kviečianti Europos mokyklas atidaryti jų klasės duris vyriausiems ir patirti, kuo toks dviejų skirtingų kartų dialogas naudingas moksleivių ugdymuisi bei vieni kitų suvokimui.
Renginiai mokyklose yra diskusijos tarp vyresnių žmonių ir moksleivių, didaktiniai žaidimai bei kiti meniniai užsiėmimai: piešimas, teatras, muzika, amatai ir pan.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
