Jau penktadienį rajono moksleivių koncertu ir Molėtų jaunimo bendruomenės akcijomis ir pramogomis prasidėjusi šventė, pilnu pajėgumu tęsėsi ir šeštadienį. Tądien nuo pat ryto šurmuliavo „Molėtų mugė“, o Savivaldybės aikštėje energingai dirbo keramikai ir statė – Molio miestą, kurio vartus simboliškai moliniu raktu atrakino rajono meras Stasys Žvinys.
Tame mieste viskas buvo iš molio: gatvės, namai, miesto bažnyčios... Molio miestą prie dabartinio Molėtų miesto simbolio – raudonų plytų Žydų prekybinio namo (pastatas išliko nenugriautas ir nesuniokotas tik vieno žymiausio Lietuvos keramiko, kilusio iš Molėtų krašto, prof. Vaclovo Miknevičiaus, dėka) kūrė keramikai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Turkijos: prof. Juozas Adomonis, puodžių karalius Vytautas Valiušis, Eiginta Beinortaitė, Audrius Gokas, Jonas Mindaugas Eimanavičius, Živilė Jasutytė, Onutė Juškienė, Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Džiugas ir Skirmantas Petraičiai, Skaidrė Račkaitytė, Vidas Vekerotas, Rasa Balčiūtė-Šaltenienė, Birutė ir Vilius Šeškauskai, Genė Vaičikauskienė, Deimantė Skurdenienė, Leanidas Tratsevskis, Ozkanas Balas,. Kostkas Ales Leonardovičius, Jovile El-Mansour.
Čia pat buvo galima išvysti visą keramikos kūrinio gimimo procesą, sužinoti molio lipdybos paslaptis, pamatyti keramikos degimo krosnį, įsitikinti molio paklusnumu pačiam. Molio mieste skambėjo ir Molio muzika – garsaus išeivijos skulptoriaus Antano Mončio Švilpių muzika, sukurta Donato Bieliausko. Kitame istoriniame Molėtų pastate, kuriame gyveno pirmasis lietuvis gydytojas A. Jauniškis, veikė atviros Tarptautinio tapybos plenero „Molėtų miestui 625“ dirbtuvės.
Buvo atidaryta improvizuota dailės galerija, o Molėtų krašto muziejuje buvo eksponuojamos keramikės Elvyros Petraitienės 54 molio deivės. Molio mieste buvo galima paragauti ir Saulės kavos, kurią saulės kolektorių pagalba virė molėtiškis UAB „Alternatyvi energija“ savininkas Darius Stankevičius. Miesto šventės metu buvo siekiama ir dviejų rekordų. Pirmiausia buvo statomas aukščiausias Lietuvoje 625 blynų bokštas ir pilamas didžiausias Lietuvoje piliakalnis iš 625 mažiausių sūrių su visa „smetona“! Tą pačią dieną oficialiai pristatytas ir solidus, specialiai miesto jubiliejui skirtas leidinys „Molėtai 625“ (žmonės, istorija, gamta), knygos autorius – dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas.
Didžiojoje scenoje vyko Rytų Aukštaitijos liaudiškos muzikos ir tautinių šokių šventė „Aukštaitijos vainikas“, Jaunimo aikštėje – specialiųjų tarnybų parodomoji programa, atrakcionai vaikams, gatvės krepšinis, o Vasaros estradoje – koncertas „Dovana Molėtams“ bei fejerverkų šou. Sekmadienį šventę pratęsė Molėtų šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvykęs Sakralinės muzikos festivalio „Šlovinkime viešpatį stygomis ir dūdomis“ atidarymo koncertas. Vėliau šventės dalyvių ir svečių dėmesį prikaustė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir kariuomenės orkestro pasirodymas.
Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Molėtai pirmąkart paminėti prieš 625 metus, 1387 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo proga. Miesto istorija turtinga: Molėtai garsėjo dvaru, alaus ir spirito daryklomis, bažnyčia, smukle ir malūnu, sinagogomis ir net gaisrais, paskutinis čia siautėjo 1949 metais. Molėtų dvaro savininkais buvo prancūzų generolas G. de Šuazelis-Gufjė, Huten-Čapskiai, Pomarnackiai, Graužiniai. Miestelis statėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. čia įsikūrė amatininkai ir pirkliai, vyko turgūs. 1861 m. Molėtai tapo valsčiaus centru.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
