Kol kas labai diržo veržtis dėl kelionių neprisireikė. Gyvenu savo gyvenimą, o liekančius pinigus tiesiog „laikau“. Kai pasitaiko proga ar randame kokių pigesnių bilietų, iš to biudžeto imu litukus ir važiuoju. Jei biudžetas tuščias, apie keliones kuriam laikui tenka pamiršti arba pasiieškoti kokių pigesnių alternatyvų.
Aišku, didesnėms, pavyzdžiui, 3 mėnesių kelionėms, tų pinigų reikia kur kas daugiau. Tad reikia iš anksto pradėti planuoti pajamas ir išlaidas, kad atėjus išvykimo dienai netektų skolintis ar pan.
Kai planavome kelionę į Pietryčių Aziją, apie pinigus pradėjome galvoti prieš kokius metus, taupyti – prieš kokį pusmetį. Sekėme, kad pinigėliai reguliariai gultų į kelionės biudžeto fondą. Nepasidavėme jokioms kitoms pagundoms tą laikotarpį ir nepirkome didesnių pirkinių.
Aš kadangi dirbu tokį darbą, kad mano pajamos labai svyruoja ir nėra jokio užtikrintumo, kartais kelionei užsidirbu per 1 mėnesį, o kartais tenka žymiai ilgiau taupyti, todėl jokių taisyklių nėra šiuo atžvilgiu. Tiesiog, pavyzdžiui, jei turiu sutaupyti per 3 mėnesius 3 tūkstančius litų, pasižiūriu, kas dedasi mano kortelėje, kiek trūksta ir bandau kažkiek prognozuoti ateitį – kiek per tuos 3 mėnesius planuoju gauti pinigų, kiek trūksta ir tada galvoju, ką daryti.
Aišku, jei gresia kokių 6000 Lt vertės kelionė artimiausiu metu, jau ir papildomų „chalturkių“ neatsisakai, neleidi šiuo laikotarpiu sau tingėti.
Nors šiaip, pažįstu žmonių, kurie kur kas labiau taupo kelionėms, šiaip ir keliauja dar daugiau nei mes. Kai kurie žmonės net maisto sąskaita taupo. Stengiasi pirkti akcijos prekes, drabužius perka tik per išpardavimus. Mes dar tokio lygio neįvaldėme. Kol kas gal ir poreikio nebuvo. Bet šiaip tikiu, kad jei labai nori keliauti, rasi iš kur gauti pinigų.
Mano draugo amžiną atilsį močiutė net rinko butelius savo miestelyje metus, kad galėtų sau leisti paskui pakeliauti. Ir keliaudavo ji kasmet. Viena sena močiutėlė po egzotiškus kraštus.
Žinoma, pasitaiko ir žmonių, kurie išdrįsta keliauti iš pasiskolintų pinigų. Girdėjau istoriją, kad lietuvių pora pasiėmė paskolą metų kelionei aplink pasaulį. Paskola siekė kaip pusė buto. Mane žavi, kad yra tokių „crazy“ žmonių. Bet aš asmeniškai to negalėčiau padaryti. Apskritai su bankais stengiuosi turėti kuo mažiau reikalų. Visus pirkinius stengiuosi pirkti iš savo pinigų, kad nereikėtų mokėti jokių palūkanų bankui.
Ir šiaip, manau, net negalėčiau toje kelionėje normaliai atsipalaiduoti, jei žinočiau, kad leidžiu svetimus pinigus ir grįžusiai reikės 10 metų arti, kad tą skolą išmokėčiau.
Daugiau keliautojos tekstų - pinigukarta.lt