Į darbą nereikėjo, nes tąkart daug šventinių dienų iškrito vienu metu. Kai pirmą dieną nuvykau į darbą, prasidėjo „lomkės“: noras užsirūkyti buvo begalinis. Priėjau prie remontuojamos patalpos išėjimo durų (esu statybininkas) su mintimi nueiti į šalia esančią parduotuvę. Nuspaudžiau rankeną, pravėriau duris ir... sustojau, nes tuo metu šmėstelėjo mintis: o kada dar aš sau gyvenime leisiu tris dienas gulėti lovoje ir dar nerūkęs?
Tyliai uždariau tas duris, apsisukau ir rūškanu veideliu pasukau darbo vietos link... Pirmos trys paros buvo sunkios. Bet atsilaikiau. Ir už tai savimi didžiuojuosi iki šiol.