15 avių pernakt netekęs ūkininkas: „Greitai vilkai ateis skersti žmonių“

Švenčionių rajono ūkininkai neatsigina  avis lyg maras guldančių vilkų. Praėjusią savaitę plėšrūnai pernakt paskerdė net 15 vieno ūkininko avių - ir tai jau šeštas toks įvykis šiame rajone per kelis pastaruosius mėnesius.  Persigandę gyventojai kasdien ne tik lyg mažus vaikus stebi savo naminius gyvūnus, bet ir nežino, kur prašyti pagalbos.

Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras iš Švenčionių

Oct 4, 2012, 5:41 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 8:45 AM

Beveik visos savo avių bandos praėjusią savaitę neteko Maleikėnų kaimo gyventojas Valerijus Jelsinkis. Iš 20 jo pavasarį pirktų avių beliko 5. Likusias per naktį paskerdė atklydę vilkai.

V. Jelsinskis avis laikė elektros šoko technologiją turinčiame aptvare, kurį ūkininkai vadina elektriniu piemeniu. Tačiau tokia technologija neapsaugojo nuo plėšrūnų.

Negana to, kruvinos skerdynės įvyko per 10 metrų nuo namų. "Tai reiškia, kad vilkai nieko nebijo - vieną dieną ateis ir žmonių", - svarsto Švenčionių rajono gyventojas.

Anksčiau gamtos apsaugos specialistai yra kalbėję, kad naminius gyvulius puldinėja sulaukėję šunys arba vilko ir šuns hibridai. Jų pastaraisiais metais padaugėjo priemiestiniuose miškuose.

Tačiau V. Jelsinskis įsitikinęs, kad jo avių atėjo ne sulaukėję šunys, o tikrų tikriausi vilkai. "Sulaukėję šunys nesugebėtų pakelti ir išsinešti avies. O jie dvi paskerstas avis išsinešė, dvi suvalgė iki kaulų vietoje, likusios liko gulėti negyvos", - pasakojo ūkininkas.

Ūkininkai norėtų pagalbos prašyti medžiotojų, tačiau žino, kad jie veikiausiai padėti negalės.

Daugiau nei 7000 Lt nuostolį patyręs ūkininkas svarsto, kad galbūt nuostolius dėl paskerstų naminių gyvūnų galėtų kompensuoti valdžia. Jis ketina kreiptis į Švenčionių savivaldybę.

Situaciją komentuoja Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys:

"Teisės aktai nenumato tokios galimybės, kad ūkininkams tiesiogiai žalą atlygintų valstybė. Tokią tvarką yra įsivedusi tik Biržų savivaldybė, turinti įsteigusi specialų gamtos fondą.  Aš už, kad būtų konkretus mechanizmas, kaip atlyginti nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams visoje šalyje. Valstybei tai nebūtų didelė našta.

Šiuo klausimu galėtų padėti ir medžiotojai, galintys reguliuoti vilkų populiaciją. Tačiau turime kitą problemą - vilkų medžioklei labai priešinasi įtakinga visuomeninė organizacija "Baltijos vilkas".  Ji siekia, kad vilkų medžioklė iš viso būtų uždrausta.

"Baltijos vilkas" yra padavęs Aplinkos ministeriją į teismą, kuri šių metų vilkų medžioklės sezonui, turinčiam prasidėti spalio viduryje, yra numačiusi išduoti licencijas sumedžioti 50 vilkų. Tačiau jeigu teismą pralaimėsime, vilkų medžioklė Lietuvoje gali būti iš viso uždrausta.

Tačiau šie apribojimai tikrai nėra logiški. Antai "Baltijos vilkas" neturi filialo Latvijoje, ten vilkų sumedžioti galima apie 200 per metus. O juk visi žinome, kad vilkams sienų nėra. Tai ar logiška - Lietuvoje medžioti negalima, o Latvijoje galima?

Lietuvoje valstybiniuose miškuose yra apie 250 vilkų. Dar tiek gali būti privačiuose miškuose. Taigi iš viso - apie 500. Mokslininkai teigia, kad saugoti tam tikros rūšies gyvūnus reikia, kai jų yra mažiau nei 200. Kitu atveju yra leidžiama kasmet po 10-20 proc. mažinti jų populiaciją. Deja, mūsų šalyje formuojasi visai kitokia praktika".

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.